Piligrimystė – ne tik kelionė, bet ir vidinis ieškojimas, kviečiantis palikti kasdienybę ir leistis į savęs bei tikėjimo atradimo kelią.
Tai unikali patirtis, sujungianti istorinius maršrutus, dvasinius apmąstymus ir bendrystę su kitais keliautojais. Vienas iš tokių piligriminių maršrutų Lietuvoje – Malonių kelias. Kuo jis ypatingas ir kodėl verta juo keliauti?
Piligrimystė dažniausiai siejama ne tik su kultūriniu ar pažintiniu keliavimu, bet ir su vidine dvasine kelione. Žmonės leidžiasi į ją norėdami aplankyti šventoves, melstis ar ieškoti atsakymų į esminius gyvenimo klausimus. „Tikrasis piligrimas keliauja ne tik kojomis, bet ir širdimi“, – sako daugiau nei 20 metų piligrimines keliones organizuojantis Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis.
Piligriminė kelionė gali turėti įvairių tikslų – vieni keliauja iš smalsumo ir kultūrinio pažinimo, kiti siekia gilesnių dvasinių patirčių.
„Tikimės, kad kiekvienas keliautojas iš piligriminės kelionės grįš bent truputį šventesnis“, – sako M. Kuraitis. Jis priduria, kad kelionėje galima likti tiesiog turistu – grožėtis bažnyčiomis, fotografuoti ar dalyvauti ekskursijose. Tačiau kartais piligrimas gali išnykti minioje, o turistas – tapti piligrimu, jei leidžia sau sustoti, apmąstyti ir iš tikrųjų patirti šventumo akimirką.
Piligrimystė Lietuvoje turi gilias tradicijas – Šiluva, Kryžių kalnas, Aušros Vartai buvo lankomi net sovietmečiu, nepaisant religijos persekiojimo. Kai kurie piligrimai slapta keliavo per miškus, kad pasiektų šventas vietas. „Tai rodo, jog piligrimystė yra ne tik kultūrinis reiškinys, bet ir tikėjimo išraiška“, – tvirtina M. Kuraitis.
Malonių kelias – sukurtas piligriminis maršrutas
Šventos vietos nuo seno traukė tikinčiuosius, todėl natūraliai susiformavo piligriminiai keliai. Šiandien, siekiant paskatinti žmones keliauti ir patirti dvasines akimirkas, kuriami nauji maršrutai, leidžiantys atrasti sakralų paveldą ir vidinę ramybę.
Vienas iš Lietuvoje suformuotų piligriminių maršrutų – Malonių kelias (lot. Via Gratiarum) – buvo sukurtas bendradarbiaujant keturioms savivaldybėms ir turizmo informacijos centrų specialistams. Jis jungia Raseinių, Šiaulių, Kelmės rajonus bei Šiaulių miestą. Prie maršruto kūrimo daug prisidėjo Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas Darius Liutikas, gimęs ir augęs Šiauliuose. Būdamas moksleiviu, jis dažnai keliaudavo po gimtąsias vietas, taip pat Kelmės ir Raseinių apylinkes, lankydamas išskirtines šių kraštų piligrimines vietas.
„Kurti Malonių kelią man buvo tikra Dievo malonė. Piligrimystė jau seniai yra neatsiejama mano gyvenimo dalimi – ji jungia praeitį su dabartimi, tikėjimą su viltimi, bendrystę su Dievu ir gyvenimo bendrakeleiviais“, – sako D. Liutikas ir priduria, kad Malonių kelias buvo sukurtas atsižvelgiant ne tik į gausias šiame krašte esančias šventąsias vietas ir religinio turizmo specifiką, bet ir su siekiu, kad Viešpaties malonė lydėtų kiekvieną šį kelią pasirinkusį piligrimą ar turistą.
Krikščionybėje „malonė“ reiškia Dievo dovaną žmogui – ne užsitarnautą, bet laisvai teikiamą pagalbą, stiprinančią tikėjimą ir suteikiančią vidinę ramybę. Keliaujant Malonių keliu tikintieji kviečiami priimti šią dovaną – dalyvauti šv. Mišiose, atlikti išpažintį, priimti sakramentus ir patirti bendrystę su Dievu.
Kodėl verta keliauti Malonių keliu?
Šio maršruto žemėlapiai žymi ne tik fizinį kelią, bet ir dvasinę kelionę link stebuklo, sielos bei kūno išgijimo ir palaimos jausmo, sako D. Liutikas. Piligrimams ir turistams Malonių kelias yra prasmingas ne tik dėl galimybės priimti Dievo dovanas, bet ir dėl unikalių šio krašto kultūrinių bei gamtos objektų.
Maršrutas jungia tokias šventas vietas kaip Šiluvą, Kryžių kalną, Tytuvėnų vienuolyną, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą bei daugiau nei 30 kitų religinių, kultūrinių ir gamtos paveldo objektų.
„Kartais žmonės keliauja vedini smalsumo, bet grįžta su gilesne patirtimi, nes piligrimystė dažnai atveria tai, ko nesitikėjai“, – pastebi piligrimų centro vadovas M. Kuraitis.
VšĮ „Atrask Raseinius“ atstovė ir turizmo vadybininkė Jurga Nekrošiūtė pasakoja, kad Malonių kelias yra žiedinis maršrutas, kurį galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu, o kelionės pradžios ir pabaigos tašką pasirinkti laisvai. Jį galima skirstyti į atkarpas arba įveikti vienu kartu – pėsčiomis tai trunka 7–8 dienas, dviračiu 3–4 dienas, o automobiliu 2–3 dienas, priklausomai nuo kelionės tempo ir nakvynės vietų.
„Malonių kelias išsiskiria istorine reikšme ir kultūrine įvairove – jame susipina ne tik garsiausios Lietuvos šventovės, bet ir daugybė sakralinių bei istorinių objektų, – sako J. Nekrošiūtė. – Keliaudami galite išvysti didingas bažnyčias, jaukias koplytėles, kitus sakralinius ženklus ir kartu grožėtis Lietuvos kraštovaizdžiu bei kultūriniu paveldu.“
Piligrimų bendrijos pirmininkas D. Liutikas, skaitydamas pranešimus apie religinį turizmą ir piligrimystę tarptautinėse konferencijose, visuomet pamini ir Lietuvoje esantį Malonių kelią.
„Jį verta nueiti norint patirti Dievo meilę ir gailestingumą, Šventosios Dvasios palaiminimą. Tai kelionė, įžiebianti šviesą žmogaus viduje, suteikia širdies ramybę ir atveria gyvenimo prasmės, tikėjimo bei meilės vartus“, – tvirtina maršruto kūrėjas.
Siekiant praturtinti Malonių kelio patirtį, vaizdo kūrimo studija „getin“ sukūrė klipą, vizualiai atskleidžiantį šios piligriminės kelionės esmę.
Kaip pasakojo kūrybos vadovas Stasys Šlioža, šis projektas buvo ypatingas, nes prieš filmavimą nereikėjo daug planuoti ar ieškoti įkvėpimo – kelias pats pasakojo savo istoriją.
„Filmuodami patys išgyvenome tai, ką jaučia keliaujantieji šiuo maršrutu, – tvirtina jis. – Lietuvos grožis keliaujant Malonių keliu atsiskleidė visu žavesiu: gamtos vaizdai, istorinės vietos, vykstantys renginiai ir sutikti žmonės kūrė nepakartojamą atmosferą. Norėjome parodyti ne tik patį kelią ir jo vizualinį grožį, bet ir perteikti jame gimstančius potyrius – ramybę, apmąstymus, vidinę kelionę.“
Šiai vaizdo kūrimo studijai tai ne pirmasis turizmo rinkodaros projektas. Kaip sako S. Šlioža, kiekvienas jų atneša netikėtumų – niekada nežinai, ką atrasi. Kartais vietos, pro kurias esi praėjęs daugybę kartų, atsiskleidžia visiškai naujai.
„Malonių kelias taip pat turėjo savo netikėtumų. Smagu matyti, kad tokių vaizdo istorijų atsiranda vis daugiau, nes jos ne tik padeda atrasti naujas vietas, bet ir leidžia kitaip pažvelgti į tai, kas yra visai šalia“, – sako jis.
Bažnyčių naktys – nedidelė, bet reikšminga kelio dalis
Malonių kelias gyvas visus metus – čia galima mėgautis unikaliais renginiais ir ekskursijomis.
Šiemet vyks jau penktasis renginių ciklas „Bažnyčių naktys“, apimantis keturių savivaldybių – Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto – šventoves bei kitas erdves. Liepą čia skambės klasikinė muzika, vyks pažintinės ekskursijos, parodos, šviesų instaliacijos ir kitos kultūrinės veiklos, leidžiančios naujai atrasti sakralų paveldą.
Renginių metu taip pat bus aukojamos šv. Mišios, kviečiančios į dvasinius apmąstymus ir bendrystę. Bažnyčių naktų lankytojai galės susipažinti su vietos istorija, architektūra ir dvasiniu palikimu, o meninės interpretacijos atskleis bažnyčias kaip gyvus kultūros ir bendruomenės centrus.
Visi renginiai nemokami, o jų programa sudaryta taip, kad sudomintų tiek piligrimus, tiek keliautojus. Šis daugybę sričių ir lokacijų apimantis ciklas patiks meno ir istorijos mylėtojams, norintiems praleisti vasaros vakarus ypatingoje atmosferoje. Detali renginių programa bus paskelbta vasarą Malonių kelio svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Malonių kelias apima daugybę išskirtinių sakralinių vietų ir renginių, suteikiančių unikalią galimybę pažinti Lietuvos paveldą. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros bokštas leidžia ne tik susipažinti su istorija, bet ir grožėtis miesto panorama.
Šiluvos atlaidai kasmet sutraukia tūkstančius tikinčiųjų, o jų svarbą pagerbė net popiežius Jonas Paulius II. Tytuvėnų šviesų festivalis spalio mėnesį sukuria magišką atmosferą, kurioje šviesa ir muzika susilieja su šventovės ramybe.
Tuo tarpu naktinė ekskursija „Vienuolio pėdomis kalne“ leidžia visiškai naujai patirti Kryžių kalno dvasią – tylos ir žiburių apsuptyje ši vieta tampa dar įspūdingesnė. Tai – tik maža dalis to, ką galima atrasti keliaujant šiuo maršrutu visais metų laikais.
Daugiau informacijos – www.maloniukelias.lt
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Raseinių naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
