Įstatymų leidėjai pirmadienį aplenkė Prancūzijos vyriausybę, pirmadienį balsuodami pasitikėjimu, nauja krizė dėl antros pagal dydžio Europos ekonomikos, kuri įpareigoja prezidentą Emmanuelį Macroną ieškoti ketvirtojo ministro pirmininko per 12 mėnesių.
Ministras pirmininkas François Bayrou buvo didžiąja dalimi nušalinta per 364–194 balsą prieš jį. Bayrou sumokėjo kainą už tai, kas, atrodo, buvo stulbinantis politinis klaidingas apskaičiavimas, lošimai, kad įstatymų leidėjai palaikys jo požiūrį, kad Prancūzija turi sumažinti viešąsias išlaidas, kad suvaldytų savo skolas. Vietoj to, jie pasisakė už balsavimą, kurį Bayrou kvietė įsitraukti į 74 metų centristą, kurį Macronas paskyrė praėjusių metų gruodį.
Bayrou trumpalaikės mažumos vyriausybės, kuriai dabar konstituciškai įpareigojama atsistatydinti po vos devynių mažiau nei devynių mėnesių pareigų, žlugimas-„Heralds“ atnaujino netikrumą ir ilgalaikio įstatymų leidybos aklavietės riziką Prancūzijai, nes ji kovoja su prezidentais, įskaitant biudžeto sunkumus ir tarptautiniu požiūriu Ukrainos ir Gazos prezidentais.
Nors Macronas turėjo dvi savaites pasiruošti vyriausybės žlugimui po to, kai rugpjūčio mėn. Bayrou paskelbė, kad siekė pasitikėjimo balsavimo dėl nepopuliarių biudžeto planų, jokia aiški pirmininkė neatsirado kaip įpėdinis.
Po Gabrielio Attalo, kaip ministro pirmininko, pasitraukimo 2024 m. Rugsėjo mėn., Po jo sekė buvęs „Brexit“ derybininkas Michelio Barnier'o „Parlamentas“ gruodžio mėn., O Bayrou dabar taip pat dingo, Macronas vėl medžioja, kad pakeistų sutarimą Parlamento žemutiniame name, kuris yra sudėtas į prancūzų lyderio oponentus.
Macrono tarnyba teigė, kad jis antradienį sutiks atsistatydinti į Bayrou vyriausybę ir pavadinti naują ministrą pirmininką „artimiausiomis dienomis“.
Būdamas prezidentu, Macronas ir toliau turės didelę galią užsienio politikai ir Europos reikalams ir išliks branduolinės ginkluotos kariuomenės vado vadu. Tačiau viduje 47-erių prezidento ambicijos vis labiau susiduria su griuvėsiais.
Naujausio vyriausybės žlugimo pagrindas buvo stulbinantis Macrono sprendimas nutraukti Nacionalinę asamblėją 2024 m. Birželio mėn., Sukėlė įstatymų leidybos rinkimus, kuriuos tikimasi, kad Prancūzijos lyderis sustiprins jo Europos centristo aljanso ranką. Tačiau lošimas užklupo, sukėlęs suskaidytą įstatymų leidėją, neturintį dominuojančio politinio bloko, pirmą kartą Prancūzijos šiuolaikinėje Respublikoje.
Veiksmingos daugumos, jo mažumų vyriausybės nuo krizės iki krizės, išgyveno prieštaraujančių politinių blokų užgaidoms kairėje ir kraštutinėje dešinėje, kuriuose nėra pakankamai vietų, kad galėtų valdyti save, bet gali, kai jie susiburia, išvirti „Macron“ pasirinkimą.
Bayrou taip pat sukūrė kauliuką, iškviesdamas pasitikėjimo balsavimą-sprendimą, kuris greitai atšaukė politinį veteraną, nes kairiosios pakraipos ir kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai pasinaudojo proga jį išstumti, siekdamas padidinti spaudimą Macronui.
Bayrou paskutinėje Nacionalinės asamblėjos ministro pirmininko kalboje pripažino, kad likimas į liniją buvo rizikingas. Tačiau jis sakė, kad Prancūzijos skolų krizė privertė jį ieškoti įstatymų leidybos priemonių, susidūrusios su tuo, ką jis vadino „tyliam, pogrindžio, nematomam ir nepakeliamam kraujavimui“, per daug skolinantis visuomenę.
„Didžiausia rizika buvo jo nesiimti, leisti viską tęsti nekeisdami nieko, toliau daryti politiką, kaip įprasta“, – sakė jis. „Pateikimas į skolas yra tarsi pateikimas per karines pajėgas. Vyrauja ginklai arba vyrauja mūsų kreditoriai dėl skolos, kuri mus panardina – abiem atvejais mes prarandame savo laisvę“.
Pirmojo 2025 m. Ketvirčio pabaigoje Prancūzijos valstybės skola sudarė 3,346 trilijono eurų arba 114% bendrojo vidaus produkto. Skolų aptarnavimas išlieka pagrindiniu biudžeto punktu, sudarančiu apie 7% valstybės išlaidų.
Le Pen nori naujų rinkimų
577 vietų Nacionalinė asamblėja nutraukė savo vasaros pertrauką, kad sušauktų nepaprastą politinės dramos sesiją. Macrono oponentai stengėsi pasitelkti krizę, siekdami paskatinti naujus įstatymų leidybos rinkimus, spaudimą dėl Macrono išvykimo ar JOSTLE pareigų kitoje vyriausybėje.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paragino Macroną dar kartą ištirpinti Nacionalinę asamblėją, atrodydama, kad jos nacionalinė mitingo partija ir jos sąjungininkai laimės daugumą kituose SNAP įstatymų leidybos rinkimuose, sudarydama ją sudarydama naują vyriausybę.
„Didelė šalis, tokia kaip Prancūzija, negali gyventi su popierine vyriausybe, ypač kankinamame ir pavojingame pasaulyje“, – sakė ji.
Paskutinio griovio pastangų išsaugoti savo darbą prieš balsavimą, Bayrou perspėjo, kad Prancūzija rizikuoja savo ateitimi ir įtaka, sukaupdama trilijonus skolose, prašydamas juos įtraukti į diržus.
Pasirinktas „Macron“ pakeitimas veiks toje pačioje nestabilioje aplinkoje ir susidurs su tomis pačiomis aktualiomis biudžeto problemomis. Pagal Prancūzijos politinę sistemą ministrą pirmininką skiria prezidentas, atsakingas už Parlamentą ir yra atsakingas už vidaus politikos įgyvendinimą, ypač ekonomines priemones. Pats Macronas pažadėjo tęsti pareigas iki 2027 m. Pabaigos pabaigos, tačiau rizika taps nevykusią ančių viduje, jei tęsis politinis paralyžius.
Pasitaręs dėl staigių valstybinių finansų taisymo mažinimo, Bayrou pasiūlė 2026 m. Išleisti 44 milijardus eurų (51 milijardo JAV dolerių) po to, kai praėjusiais metais Prancūzijos deficitas pasiekė 5,8% BVP, o daugiau nei oficialų ES tikslą – 3%.
Kalbėdamas Nacionalinėje asamblėjoje, jis nutapė dramatišką Prancūzijos vaizdą, kuris tapo užsienio kreditoriais ir priklausomas nuo gyvenimo ribų – problemos, kurias jis perspėjo, praleis savo vyriausybę be taisomųjų veiksmų.
„Jūs turite galią nuversti vyriausybę, tačiau jūs neturite galios ištrinti tikrovę“, – įstatymų leidėjams sakė Bayrou. „Realybė išliks neišdildoma. Išlaidos ir toliau didės, o skolų našta – jau nepakeliama – augs sunkesni ir brangesni.“
& Kopijuoti 2025 „The Canadian Press“
