HIDERABADAS, Indija, spalio 16 d. (IPS) – Kai nustoja derlius, žmonės juda ne savo pasirinkimu, o būtinybe. Kadangi šeimas išstumia sausros ir nesėkmingas derlius, spaudimas ne visada baigiasi ties nacionalinėmis ribomis. Trumpai tariant, badas tapo viena galingiausių jėgų, formuojančių mūsų šimtmetį.
Nuo Sahelio, didžiulės pusiau sausos juostos, besidriekiančios per Afriką nuo Senegalo iki Sudano ir Afrikos Kyšulio iki Pietų Azijos sausųjų zonų ir Pietryčių Azijos pakrantės dirbamų žemių, klimato sukrėtimai kenkia maisto gamybai ir žlugdo bendruomenes visame pasaulyje.
Sahelyje užsitęsusi sausra ir prastas derlius, be kitų veiksnių, skatina migraciją į šiaurę per Nigerį ir Malį Šiaurės Afrikos link, o kai kuriems – ir per Viduržemio jūrą.
Visoje Pietų Azijoje dėl pasikartojančių potvynių ir karščio streso milijonai žmonių buvo išstumti Indijoje ir Bangladeše, o Pietryčių Azijoje kylančios jūros verčia pakrančių ūkininkus ir žvejus į vidų.
Šį spaudimą padidina spartus gyventojų skaičiaus augimas, ypač Sahelyje, kur, kaip prognozuojama, iki 2050 m. gyventojų skaičius išaugs daugiau nei dvigubai, o tai sukels didžiulę įtampą ir taip ribotai dirbamai žemei.
Ta pati istorija rutuliojasi visame pasaulyje. Centrinės Amerikos sausros nuniokotame Sausajame koridoriuje daugelį metų besitęsiantis derlius verčia šeimas palikti savo ūkius ir migruoti į šiaurę ieškoti maisto ir saugos.
Žmonių teisės likti ten, kur jų šeimos gyveno ištisas kartas, išsaugojimas dabar priklauso nuo to, ar bendruomenės galės gaminti daugiau maisto iš kiekvieno hektaro, net ir sunkėjant sąlygoms.
Šią Pasaulinę maisto dieną (spalio 16 d.) apsirūpinimo maistu saugumą turime vertinti ne tik kaip humanitarinį susirūpinimą, bet ir per taikos ir stabilumo prizmę.
Istorija rodo, kad kai žmonės negali išmaitinti savo šeimų, visuomenės lūžta ir kyla konfliktai. Strategiškiausia pasaulio investicija šiandien yra rankose, kurios augina mūsų maistą, o ne sienas ar ginklus.
Investuodami į klimatui atsparias kultūras, pvz., sausrai ir karščiui atsparias veisles, sukurtas Tarptautinio pusiau sausringų atogrąžų augalų tyrimų instituto (ICRISAT) ir išplėtę prieigą prie mokslinių naujovių bei patobulintų sėklų, leidžiame bendruomenėms atlaikyti klimato sukrėtimus, užsitikrinti pragyvenimo šaltinius ir likti savo tradicinėse žemėse, o ne priverstinai migruoti.
Šis teigiamas poveikis jau matomas, tačiau dabar jis turi būti smarkiai padidintas, kad atitiktų iššūkio mastą.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad iki 216 milijonų žmonių iki 2050 m. gali būti priversti migruoti savo šalyse, nes klimato poveikis sustiprės Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Investicijos į atsparias maisto sistemas pasaulio pietuose yra viena veiksmingiausių ir humaniškiausių strategijų siekiant užtikrinti regioninį ir galiausiai pasaulinį stabilumą.
JTVP apskaičiavo, kad kiekvienas į tvarų žemės ūkį šiandien investuotas doleris vėliau sutaupo 7–10 dolerių humanitarinei pagalbai ir migracijos valdymui.
ICRISAT mes tai matome kiekvieną dieną. Visoje Afrikoje ir Azijoje bendradarbiaujame su vyriausybėmis ir bendruomenėmis, kad sausumos, kai kurios atšiauriausios žemdirbystės aplinkos Žemėje, taptų galimybių zonomis.
Indijos Bundelkhando regione, besidriekiančioje pietinėje Utar Pradešo ir šiaurinėje Madja Pradešo dalyje, mūsų mokslo vadovaujamos intervencijos pavertė kažkada išdžiūvusias ir apleistas dykvietes klestinčiomis, vandens gausiomis žemėmis.
Nigeryje klimatui atsparios sėklų sistemos netikrumą paverčia produktyvumu. Nuo sausrai atsparių sorgų ir perlinių sorų iki skaitmeninių įrankių, padedančių ūkininkams sodinti ir valdyti vandenį, mokslas padeda žmonėms likti ir klestėti ten, kur jie yra.
Šie keli pavyzdžiai rodo, kad sprendimų yra. Trūksta masto ir tam reikia tvaresnių investicijų.
Išsivysčiusios šalys turi ir gebėjimų, ir savo interesų veikti. Maisto sistemų rėmimas pasaulio pietuose taip pat turėtų būti laikomas draudimu nuo nestabilumo.
Pasaulis, kuriame milijonai yra priversti judėti ieškodami maisto ir vandens, bus pasaulis be stabilumo.
FAO 2025 m. Pasaulinės maisto dienos tema „Ranka rankon geresniam maistui ir geresnei ateitį“ atspindi tai, ko reikalauja ši akimirka, gilesnes investicijas į mokslą, kuris iš tikrųjų keičia, ir tikrą partnerystę.
Visuose pasauliniuose pietuose bendradarbiavimas jau stiprėja per ICRISAT Pietų ir Pietų bendradarbiavimo žemės ūkio kompetencijos centrą, nes šalys dalijasi žiniomis, sėklomis ir strategijomis, kad kartu didintų atsparumą.
Tačiau šiaurė taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį pripažįstant, kad badas ir nestabilumas visur gali kelti grėsmę gerovei visur.
Aprūpinimo maistu, taikos ir atsparumo klimatui ateitis turi būti kuriama kartu.
Klimato krizei vis labiau įsitvirtinus, pasaulis turi pasirinkti, veikti dabar, kad sustiprintų maisto ir ūkininkavimo pagrindus, arba susidurti su didėjančiomis perkėlimo ir neramumų išlaidomis.
Šią Pasaulinę maisto dieną prisiminkime, kad ramybė, kaip ir derlius, priklauso nuo to, ką šiandien sėjame.
IPS JT biuras
© „Inter Press Service“ (20251016143159) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
