BRIUSELIS – Europos lyderiai įsitraukė į savo gyvenimo kovą. Pirmą kartą viršūnių susitikime, kurį jie organizuoja šią savaitę, daugiausia dėmesio bus skiriama temoms, kuriomis siekiama susigrąžinti kraštutinių dešiniųjų pozicijas.
Tradicinių partijų – centro dešiniųjų, centro kairiųjų ar liberalų – politikai valdo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, tačiau jų hegemonija blėsta. Jie tikisi, kad ketvirtadienį vyksianti Europos Vadovų Taryba, į kurią susirinks 27 valstybių ir vyriausybių vadovai, parodys, kad ES yra susirūpinusi klausimais, kurie sukėlė rinkėjų nepasitenkinimą. Didžiausiose Sąjungos sostinėse nuo Paryžiaus iki Romos per Amsterdamą ir Berlyną nacionalistinės, net prorusiškos jėgos jau yra valdžioje arba prie valdžios vartų, nes įrodė, kad gali išnaudoti pyktį.
„Šiandien ginti Europos projektą reiškia daugiau nei investuoti į mūsų armijas, tai taip pat reiškia, kad reikia laikytis socialinio pažado, vienijančio Europą“, – teigė Hannah Neumann, žaliųjų europarlamentarė ir Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto narė. „Viena iš pagrindinių Putino taktikų yra suskaldyti mūsų visuomenes.
Viršūnių susitikimo darbotvarkėje vyrauja temos, kurias lyderiai sieja su esminiu iššūkiu: užkirsti kelią scenarijui, kai keturi ar penki kraštutinių dešiniųjų lyderiai, galintys atmesti patį ES egzistavimą, per kelerius metus dalyvautų Europos Vadovų Taryboje. Šis scenarijus keltų didžiulių klausimų dėl Vakarų karinės galios ir pačios Sąjungos ateities.
Viršūnių susitikimo išvadų projektas, kurį peržiūrėjo POLITICO ir kurį rengia valstybių narių diplomatai prieš pateikdami jį savo vadovams, atspindi šį pagrindinį susirūpinimą. Valstybių ir vyriausybių vadovai aptars būsto, gynybos, konkurencingumo, žaliųjų ir skaitmeninių perėjimų bei imigracijos – visus klausimus, kuriuos Europos vyriausybės pareigūnai laiko esminiais siekiant suvaldyti kraštutinius dešiniuosius.
Šią savaitę Briuselyje vyksiantis susitikimas yra „Europos Vadovų Taryba, ieškanti naujos ES tapatybės“, – sako pasiruošimuose dalyvaujantis Europos diplomatas, kuris anonimiškai kalba apie konfidencialius svarstymus. „Labai sudėtinga paieška ir labai sudėtingas vidinis procesas, siekiant rasti atsakymus į klausimus, kurių ES iki šiol nepavyko išspręsti.
Socialinė krizė
Konkrečiai, būsto įtraukimas į darbotvarkę vos prieš kelerius metus būtų atrodęs neįsivaizduojamas. Tačiau jos kaina šiandien daro įtaką visos Sąjungos politikai ir leido kraštutiniams dešiniesiems iškovoti svarbias pergales.
Nyderlanduose Geertas Wildersas ir jo kraštutinių dešiniųjų partija Laisvės partija laimėjo 2023 m. vykusius parlamento rinkimus, agituodami prieš būsto trūkumą, kurį, jo teigimu, dar labiau padidina migrantai ir prieglobsčio prašytojai. Portugalijoje Chega tapo pirmąja šalies opozicine partija šiais metais, pasmerkdama įsisteigimo partijų nesugebėjimą kovoti su didėjančiomis nekilnojamojo turto kainomis.
Europos Vadovų Taryba šiuo klausimu domisi pavėluotai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen būsto trūkumą jau daugiau nei metus apibūdino kaip socialinę krizę ir šiai temai skyrė savo portfelį Komisijos narių kolegijoje, kurią užima Dane'as Jørgensenas, kuris gruodžio mėnesį pristatys pirmą Europos Sąjungos įperkamo būsto planą ir pažadėjo kovoti su krize Europos Parlamento specialiajame komitete dėl trumpalaikės nuomos pradžios. metus.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa jau seniai įrodinėjo, kad būsto krizė yra toks pat neatidėliotinas iššūkis, kaip ir Rusijos invazija į Ukrainą. „Vienintelis būdas sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu – parodyti, kad esame pajėgūs susitvarkyti su būstu ir konkrečiomis juos asmeniškai liečiančiomis problemomis“, – pernai POLITICO skiltyse gynėsi jis.
Iki šiol būsto kainos ir nuomos mokesčiai nebuvo laikomi tema, dėl kurios ES galėtų imtis veiksmų. Nors būsto krizė yra visos ES problema, nėra bendro sutarimo, kaip ją spręsti. Nacionaliniai lyderiai yra susiskaldę pagal skirtingas politines linijas ir rizikuoja nesutarę, kai kalbama apie spekuliaciją nekilnojamuoju turtu, trumpalaikę nuomą ar viešųjų būsto programų plėtrą.
Nesutarimai akivaizdūs viršūnių susitikimo išvadų projekte, kur lyderiai mano, kad krizė yra „skubi“, tačiau tik reikalauja, kad Komisija pateiktų savo planą, kaip planuota.
Didėjant
Populistų pažanga jau labai reali. Vengras Viktoras Orbánas ir slovakas Robertas Fico dalyvauja Europos Vadovų Taryboje, todėl kartais sunku, o gal net neįmanoma, priimti vieningus sprendimus, nors dažnai jie yra būtini. Čekija netrukus gali prisijungti prie jų stovyklos: dešiniojo sparno populistas Andrejus Babiš laimėjo rinkimus anksčiau šį mėnesį. Slovėnijoje buvusio ministro pirmininko Janezo Janšos ultrakonservatyvi partija vadovauja apklausoms, rodo POLITICO apklausa.
Dviejose didžiausiose ir galingiausiose ES šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – taip pat auga kraštutinė dešinioji. Nacionalinio mitingo narys Jordanas Bardella nuolatos balsuoja 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimuose. „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pernai parlamento rinkimuose užėmė antrąją vietą.
Gynyba yra dar vienas klausimas, kuriam ES politikos formuotojai nuo centro kairės iki centro dešinės tikisi atmušti.
Europos gynybos komisaras skaičiuoja, kad pridėjus valstybių narių gynybos biudžetus ir Europos fondus, Sąjunga per ketverius metus išleis 2400 milijardų eurų – tai stulbinantis skaičius, palyginti su ankstesnėmis investicijomis. Šis gynybos bumas teoriškai galėtų kompensuoti sunkumus patiriančią Europos automobilių pramonę, kurioje dirba beveik 14 mln. darbo vietų arba apie 6 % Europos užimtumo.
Tikimasi, kad ši tema bus aptarta viršūnių susitikime, o slovakas Robertas Fico savo paramą naujoms sankcijoms Rusijai susiejo su pagalba automobilių sektoriui, atsižvelgiant į tai, kad Slovakija yra didžiausia automobilių gamintoja, tenkanti vienam gyventojui.
„Gynyba yra būtina siekiant užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų kilimui, nes taip kuriamos darbo vietos“, – pabrėžia kitas ES diplomatas.
Socialinės žiniasklaidos reguliavimas yra dar vienas žingsnis siekiant sustabdyti kraštutinių dešiniųjų bangą. ES konfliktuoja su Vašingtonu dėl taisyklių, taikomų Amerikos technologijų gigantams, tokiems kaip „Meta“ ir „X“, – ši platforma priklauso Elonui Muskui, kuris ja pasinaudojo siekdamas suteikti daugiau matomumo kraštutinių dešiniųjų partijoms, tokioms kaip AfD Vokietijoje per praėjusius rinkimus. ES kritikavo „TikTok“ už svarbų vaidmenį skleidžiant kraštutinių dešiniųjų žinutes per Rumunijos rinkimus 2024 m. pabaigoje.
„Geopolitinių pokyčių akivaizdoje (…) itin svarbu paspartinti Europos skaitmeninę transformaciją, stiprinti jos suverenitetą ir konsoliduoti atvirą skaitmeninę ekosistemą“, – rašoma Europos lyderių deklaracijos projekte.
Tačiau konkrečių sprendimų vis dar sunku rasti. „Ką mes turėtume daryti? Sukurti savo Europos socialinės žiniasklaidos platformą, kad atremtume šią žalingą įtaką? – klausia trečias diplomatas.
Atskiestos ambicijos
Europos diplomatai jau jaučia, kaip žemė slysta iš po kojų.
Praėjusią savaitę ES ambasadorių diskusijos apie „supaprastinimą“ – ES madingas žodis, reiškiantis mažiau reguliavimo – peraugo į bendresnį kai kurių vyriausybių prašymą dėl amerikietiško reguliavimo panaikinimo. Ambasadorius įsikišo norėdamas paaiškinti, kad reguliavimo panaikinimas turėtų būti susijęs su administracinės naštos mažinimu, o ne visišku Europos taisyklių panaikinimu, teigia du dalyvaujantys diplomatai.
Ekologinės ambicijos taip pat buvo sušvelnintos dėl kraštutinių dešiniųjų spaudimo, o lyderiai turėjo aptarti Sąjungos išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų 2040 m.
Vienas ryškiausių šio centristinių politinių lyderių noro patekti į kraštutinių dešiniųjų teritoriją pavyzdžių yra imigracija. Kadaise tabu idėja nagrinėti prieglobsčio prašymus už ES sienų – uždaruose ir „saugomuose“ centruose – dabar nuolat diskutuojama, už ją pasisako net socialistų lyderiai, tokie kaip Danijos Mette Frederiksen. Ši idėja atkartoja kraštutinių dešiniųjų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno raginimus ir įtraukta į jo 2016 m. Šengeno 2.0 planą.
Galų gale, kai kurios iš šių temų ketvirtadienį gali likti už akių. Darbotvarkė sausakimša ir pokalbyje greičiausiai dominuos aktualesni geopolitiniai klausimai, pavyzdžiui, kaip padidinti paramą Ukrainai.
Be to, išlieka gilūs nesutarimai tarp Europos liaudies partijos, dominuojančios pagrindinėse ES institucijose, ir Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso.
Bet tai pradžia.
Šį straipsnį pirmą kartą paskelbė POLITICO anglų kalba, vėliau prancūzų kalba redagavo Jean-Christophe Catalon.
