KOLUMBAS, Ohajas, JAV, spalio 28 d. (IPS) – Tikėjausi asmeniškai dalyvauti šių metų šalių konferencijoje (COP), stovėti kartu su kitų čiabuvių lyderiais ir pasisakyti už mūsų bendruomenių teises.
Tačiau dėl mano vykstančių politinio prieglobsčio procedūrų JAV imigracijos teisme man nepatartina išvykti iš Jungtinių Valstijų, kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Nors fiziškai manęs nėra, mano balsas ir tų, kuriems atstovauju, išlieka šiame dialoge.
„Land Rights Defenders Inc.“ įkūrimas gimė iš gilaus įsitikinimo: kad čiabuviai, nors ir yra veiksmingiausi biologinės įvairovės prižiūrėtojai, pernelyg dažnai neįtraukiami į sprendimus, kurie formuoja mūsų žemes ir ateitį.
Mūsų teritorijose yra daugiau nei 80 procentų likusios pasaulio biologinės įvairovės – ne dėl išorės įsikišimo, o dėl šimtmečių kruopštaus priežiūros, grindžiamo pagarba, abipusiškumu ir atsparumu.
Mes nesaugome žemės, nes ji yra išteklius. Mes ją saugome, nes tai šventa.
Teisės į žemę yra teisės į klimatą
Įrodymai yra aiškūs: ten, kur vietinės bendruomenės turi saugią žemę, miškų naikinimo lygis mažėja, biologinė įvairovė klesti, o anglis kaupiama veiksmingiau. Amazonėje ir visoje Afrikoje vietinių gyventojų valdomos žemės pranoksta net valstybės saugomas teritorijas išsaugodamos miško dangą ir sugerdamos anglį.
Tačiau šioms žemėms gresia nuolatinė grėsmė dėl gavybos pramonės, infrastruktūros projektų ir net klaidingų išsaugojimo pastangų. Labai dažnai klimato sprendimai yra primesti be sutikimo, išstumiant žmones vardan pažangos.
Kaip jau sakiau anksčiau, „vietinių bendruomenių teisės į žemę yra ne tik teisinė problema, bet ir pats mūsų kultūros, pragyvenimo šaltinio ir ateities pagrindas“.
Vilties ir poveikio istorija
Viena reikšmingiausių pergalių, kurias pasiekėme „Land Rights Defenders Inc.“, buvo sėkmingas įsikišimas į Benimasi-Boadi vietinės bendruomenės saugomą teritoriją Ganoje. Šiai protėvių žemei, kurią prižiūrėjo karališkoji Huahi Achama Tutuwaa šeima – karaliaus Osei Tutu I palikuonys, iškilo grėsmė dėl neteisėto išnaudojimo ir institucinių žemės grobimų.
Ši byla man ypač asmeniška. Benimasi-Boadi bendruomenė yra mano protėvių giminės dalis, o grėsmės jos šventoms žemėms liudininkas buvo viena iš varomųjų jėgų, nulėmusių mano sprendimą įkurti Land Rights Defenders Inc.
Per UNEP-WCMC pateikėme erdvinius duomenis ir oficialų atvejo tyrimą Jungtinių Tautų aplinkos programai (UNEP), pasisakydami už laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo (FPIC) vykdymą. Šis veiksmas padėjo įtvirtinti tarptautinį bendruomenės teisių pripažinimą ir sustabdė tolesnį kėsinimąsi.
Taip pat parėmėme bendruomenę apskundę šališką sprendimą, kuriam įtakos turėjo Kumasi tradicinė taryba, ir pateikėme specialiosios procedūros skundą JT Žmogaus teisių tarybai, siekdami atlyginti žalą nukentėjusiems nuo vietos valdžios institucijų ir policijos pajėgų padarytų žmogaus teisių pažeidimų.
Tai buvo ne tik teisinė pergalė – tai buvo kultūrinė ir dvasinė pergalė. Tai patvirtino bendruomenės teisę saugoti savo šventą paveldą ir paskatino platesnį propagavimą už 2020 m. Ganos žemės įstatymo (1036 m. akto) įgyvendinimą, kurį ir šiandien palaikome.
Klimato finansavimas turi pasiekti pagrindą
Kiekvienais metais klimato veiksmams skiriami milijardai, tačiau mažiau nei 1 procentas pasiekia čiabuvių vadovaujamas iniciatyvas. Tai ne tik neteisinga – tai neefektyvu. Vietiniai žmonės ne kartą įrodė, kad žinome, kaip apsaugoti savo aplinką. Mums reikia tiesioginės paramos, o ne tarpininkų.
Klimato finansavimas turi būti pertvarkytas, kad čiabuvių bendruomenės galėtų priimti sprendimus. Mums reikia lankstaus finansavimo, kuris gerbtų mūsų valdymo sistemas ir paremtų mūsų sprendimus.
Nuo konsultacijos iki sutikimo
Mačiau, kaip vyriausybės ir korporacijos „konsultuojasi“ su čiabuvių bendruomenėmis po to, kai sprendimai jau buvo priimti. Tokia praktika pažeidžia laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo (FPIC) principą, kuris yra įtvirtintas JT čiabuvių tautų teisių deklaracijoje.
Turime peržengti simbolinę įtrauktį. Čiabuvių bendruomenės turi turėti galią pasakyti „ne“ projektams, keliantiems grėsmę mūsų žemėms, kultūroms ir ateičiai.
Vietinės žinios yra klimato išmintis
Mūsų žinių sistemos nėra praeities reliktas – jos yra ateities planai. Nuo kontroliuojamų nudegimų Australijoje iki vandens surinkimo Anduose – vietinių gyventojų praktika siūlo laiko patikrintas prisitaikymo prie klimato ir atsparumo strategijas.
Kaip COP28 sakė Ojibwe žmonių prosenelė Mary Lyons: „Turime būti geri prižiūrėtojai, o ne blogi šeimininkai. Tai ne tik vietinės tautos; tai visi žmonės. Tai visa augalija, visi vandens telkiniai, mūsų dangaus giminaičiai. Mes visi esame susiję.
Turime apsaugoti vietines žinias nuo neteisėto pasisavinimo ir užtikrinti, kad partnerystė būtų grindžiama abipuse pagarba. Mūsų mokslas prilygsta Vakarų mokslui, todėl mūsų balsai turi būti išgirsti.
Raginimas veikti
Kad klimato teisingumas būtų daugiau nei šūkis, raginu COP30 derybininkus, vyriausybes ir pilietinę visuomenę imtis šių veiksmų:
-
-
- ● Garantuoti vietos gyventojų teises į žemę teisiniu pripažinimu ir apsauga.
-
- ● Užtikrinti tiesioginę prieigą prie klimato kaitos finansavimo vietos gyventojų vadovaujamoms iniciatyvoms.
-
- ● Įtraukite FPIC į visus su klimatu susijusius susitarimus ir mechanizmus.
-
- ● Pakelkite vietos gyventojų lyderystę sprendimų priėmimo erdvėse, o ne tik šalutiniuose renginiuose.
-
● Apsaugokite vietines žinių sistemas per etiškas ir teisingas partnerystes.
Mąstydamas apie savo kelionę – nuo pabėgimo nuo persekiojimo Ganoje iki pasaulinio judėjimo už čiabuvių teises į žemę kūrimo – man primena, kad atsparumas gimsta ne iš komforto, o iš įsitikinimo. Nors dabartinis mūsų darbas dėl ribotų išteklių yra sutelktas į Benimasi-Boadi bendruomenę, tikimės išplėsti šią misiją ir kitose bendruomenėse, nes stengiamės užtikrinti tvarų finansavimą.
Nors galiu ir nedalyvauti COP asmeniškai, esu ten dvasia – su vyresniaisiais, kurie išmokė mane klausytis žemės, su jaunimu, kuris neša mūsų palikimą į priekį, ir su pasauliniais sąjungininkais, kurie tiki, kad teisingumas turi prasidėti nuo tų, kurie ilgiausiai saugo Žemę.
Tegul tai bus COP, kur čiabuvių balsai ne tik girdimi, bet ir į juos atsižvelgiama.
IPS JT biuras
© „Inter Press Service“ (20251028155515) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
