Už plėtrą atsakinga Komisijos narė Marta Kos ir šešių Vakarų Balkanų partnerių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos) vadovai susitiko Tiranoje, kad įvertintų pažangą pagal ES Vakarų Balkanų augimo planą ir aptartų tolesnius prioritetus. Praėjus dvejiems metams nuo augimo plano priėmimo, buvo pasiekta reikšmingų rezultatų, skatinant reformas, kurios parengia partnerius narystei ES, ir atneša apčiuopiamos ekonominės naudos piliečiams ir įmonėms.
Partneriai, vykdantys reformas pagal augimo planą
Augimo planas, paremtas 6 milijardų eurų reformų ir augimo priemone, remia Vakarų Balkanų partnerius, siekiant ambicingų reformų siekiant stojimo į ES. Visi naudos gavėjai patvirtino savo reformų darbotvarkes, o galutinę neįvykdytą Bosnijos Hercegovinos reformų darbotvarkę Komisija turėtų patvirtinti dar šį mėnesį.
Patvirtintų reformų darbotvarkių įgyvendinimas įsibėgėja, o 2025 m. bus atlikta maždaug 85 % reformos veiksmų.
Pavyzdžiui, Albanija pažengęs toliau teisingas apmokestinimas visapusiškai peržiūrint atleidimus nuo mokesčių ir naujas priemones, skirtas aptikti nedeklaruotą turtą. Taip pat patvirtino a kadastro skaitmeninimo planas kompiuterizuoti visus nuosavybės pavadinimus ir žemėlapius iki 2028 m. ir pristatė naują aktyvios darbo rinkos programa pažeidžiamiems darbo ieškantiems asmenims padedant pilietinės visuomenės partneriams. Juodkalnija sustiprėjo socialines paslaugas su finansuojama strategija, garantuojančia minimalią paramą, suderino jos atsinaujinančios energijos sertifikavimas sistemą, atitinkančią ES standartus, ir pradėjo veikti ilgalaikiai renovacijos planai visuomeniniams pastatams. Šiaurės Makedonija padarė pažangą vykdant neoficialios ekonomikos reformas, padedančias atlikti šimtus tikslinių patikrinimų didelės rizikos sektoriuose ir nustatyti 526 neregistruotus darbuotojus. Ji taip pat modernizavo savo skaitmeninio ir kibernetinio saugumo sistema suderinant su ES teisės aktais dėl tinklų saugumo ir elektroninio identifikavimo.
Šie pasiekimai rodo, kad rezultatais pagrįstas metodas jau duoda rezultatų, turinčių įtakos regiono piliečiams.
Vykdant reformas, reformų ir augimo priemonės lėšos buvo išleistos 2025 m., iš viso 414 mln. Iki šiol Albanijai išleista 164 mln. eurų, Juodkalnijai – 45 mln. eurų, o Šiaurės Makedonijai – 76 mln. Taip pat buvo sumokėtas 111 mln. EUR išankstinis Serbijos finansavimas, o Komisija šiuo metu vertina du mokėjimo prašymus. Kosovas ir Bosnija Hercegovina dar negavo lėšų. Kosovas dar turi ratifikuoti Priemonės ir paskolos susitarimus. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkę netrukus patvirtins Europos Komisija. Svarbu, kad naudos gavėjai užtikrintų visapusišką reformų įgyvendinimą pagal numatytą kalendorių.
Be to, buvo priminta, kaip svarbu baigti kurti transporto koridorius regione, skatinant regioninę integraciją ir integraciją į ES. Pavyzdžiui, VIII koridorius, jungiantis Šiaurės Makedoniją su Bulgarija, yra labai strategiškai svarbus šalims, regionui ir ES. Atsižvelgdama į tai, Komisija palankiai vertina Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos susitarimo memorandumo dėl tarpvalstybinio geležinkelio tunelio pasirašymą.
Judėjimas link gilesnės bendrosios rinkos integracijos
Apčiuopiama pažanga taip pat padaryta laipsniškai integruojant Vakarų Balkanų partnerius į ES bendrąją rinką. 2025 m. spalio mėn. 32 bankai iš Albanijos, Juodkalnijos ir Šiaurės Makedonijos prisijungė prie Bendrosios Europos mokėjimų erdvės (SEPA) schemų, leidžiančių piliečiams ir įmonėms atlikti mokėjimus eurais į ES tokiu pat greičiu, kaina ir patogumu kaip ir vietiniai mokėjimai. Be to, 2025 m. gegužės mėn. Serbija prisijungė prie SEPA geografinės taikymo srities.
2025 m. Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje buvo įsteigti septyni Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH), kad būtų remiama vietos įmonių skaitmeninė transformacija.
2025 m. spalio mėn. Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje veikia AI gamyklos antenos, kurios suteikia regiono įmonėms prieigą prie pažangiausios Europos dirbtinio intelekto infrastruktūros.
Nuo lapkričio 1 d. Juodkalnija yra Bendrosios tranzito konvencijos (BTK) dalis ir pradės diegti naują kompiuterizuotą tranzito sistemą, o Albanija ir Bosnija ir Hercegovina toliau ruošiasi prisijungti prie konvencijos. Šiaurės Makedonija CTC priklauso nuo 2015 m., o Serbija – nuo 2016 m.
Be to, iniciatyvos „WiFi4WB“ dėka 394 regiono savivaldybės pasinaudos „WiFi“ prieigos taškais, o pirmosios jau pradės veikti šių metų pabaigoje.
Be to, po keleto savanoriškų susitarimų su ES ir regiono telekomunikacijų operatoriais Komisija rems Vakarų Balkanų partnerių integraciją į ES erdvę „Tarptinklinis ryšys kaip namuose“ rengdama dvišalius susitarimus ir padėdama partneriams suderinti su tarptinkliniu ryšiu susijusį acquis.
Kiti žingsniai
Remdamiesi teigiamu postūmiu, Vakarų Balkanų šalių vadovai sutiko suintensyvinti reformų pastangas ir dar kartą patvirtino savo politinį įsipareigojimą pasiekti platų nacionalinį sutarimą griežtai ir laiku priimti pagrindines priemones. Jie taip pat susitarė stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant augimo planą ir stiprinti komunikacijos bei matomumo pastangas, kad piliečiai ir įmonės pamatytų konkrečią augimo plano naudą ir suprastų su juo susijusias reformas.
Norėdami gauti daugiau informacijos
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
