JUNGTINĖS TAUTOS, gruodžio 1 d. (IPS) – Pastarąjį dešimtmetį Jemenas buvo sunkios ir daugialypės humanitarinės krizės centre, kuriai būdingas plačiai paplitęs smurtas tarp įvairių Artimųjų Rytų veikėjų, plačiai paplitęs civilių perkėlimas, ekonomikos nuosmukis ir pagrindinių paslaugų, kurios yra gelbėjimosi ratas perkeltoms bendruomenėms, žlugimas. Pastaraisiais mėnesiais krizei sustiprėjus, humanitarinės agentūros susiduria su vis didesniais iššūkiais teikdamos gyvybę gelbstinčią pagalbą civiliams gyventojams, kurie patiria rekordinį bado lygį šalyje, kuri tapo labiau priklausoma nuo pinigų perlaidų, nes apsirūpinimas savimi ir toliau tampa nepasiekiamas.
Lapkričio 25 d. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Pasaulio maisto programa (WFP) paskelbė bendrą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma apsirūpinimo maistu padėtis didžiausią susirūpinimą keliančiose srityse, kuriose reikia skubios humanitarinės intervencijos. Ataskaitoje teigiama, kad Jemeno maisto krizę pirmiausia lėmė ekonomikos pablogėjimas, didėjantis ginkluotas konfliktas, klimato sukrėtimai, perkėlimas, sutrikusios tiekimo grandinės, ribotos humanitarinės pagalbos galimybės ir saugumo tinklų žlugimas.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad maisto gamybai Jemene didelį poveikį padarė pagrindinis Charifo sezonas 2025 m. rugpjūčio mėn., kuris pasižymėjo ankstyvu sezono sausumu, o po to ilgesniais krituliais. Nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos plačiai paplitę potvyniai apgadino vandens infrastruktūrą visoje šalyje, ypač Lahijaus, Taizo ir Maribo gubernijose, o tai ne tik sumažino ekonomikos našumą, bet ir padidino vandens pernešamų ligų, tokių kaip cholera, riziką. Kartu šie veiksniai prisidėjo prie mažesnio nei vidutinio 2025 m. javų derliaus, kuris yra svarbus maisto šaltinis milijonams Jemeno civilių.
Besitęsiantis konfliktas tebėra pagrindinis Jemeno apsirūpinimo maistu trūkumo veiksnys, o išpuoliai Sanoje įsikūrusios valdžios kontroliuojamose srityse ir prie Raudonosios jūros prisideda prie nuolatinio ekonomikos nuosmukio ir sukelia naujas gyventojų perkėlimo bangas. Dėl šių išpuolių buvo pažeista svarbi infrastruktūra, dėl to sumažėjo degalų importas ir išaugo maisto kainos. Humanitarinės pagalbos suvaržymai, finansavimo mažinimas ir ekonominės sankcijos taip pat trukdo reagavimo veiksmingumui.
Ataskaitoje pažymima, kad prognozuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. daugiau nei pusė Jemeno gyventojų patirs didelį ūmaus maisto trūkumo lygį: maždaug 63 procentai apklaustų namų ūkių nurodė, kad trūksta tinkamo maisto, o 35 procentai – apie didelį maisto trūkumą. Maisto saugumo sąlygos yra ypač sunkios keturiuose Amrano, Al Hodeidah ir Hajjah gubernijų rajonuose, kur gyventojai patiria katastrofišką bado lygį, kurį Integruota maisto saugos fazės klasifikacija (IPC) apibrėžia kaip aukščiausią įmanomą lygį.
Prognozuojama, kad maždaug 18,1 mln. žmonių visoje šalyje susidurs su „krize“ ar dar didesniu ūmaus maisto trūkumo lygiu (IPC 3 fazė arba aukštesnė fazė), įskaitant 5,5 mln. Tikimasi, kad 2025 m. 24 rajonuose, ypač Ta'iz ir Al Jawf gubernijose, bus labai didelis ūmios mitybos trūkumas. Iš rajonų, priskirtų ekstremaliajai situacijai (IPC/CH 4 fazė), 72 procentai taip pat turi 4 ar aukštesnį mitybos sunkumo lygį.
Apskaičiuota, kad vidutinis Jemeno namų ūkis maistui išleidžia daugiau nei 70 procentų savo pajamų, o kitoms būtiniausioms reikmėms lieka labai mažai. Šie namų ūkiai daugiausia priklauso nuo nesveiko maisto, pavyzdžiui, grūdų, cukraus ir riebalų, o būtinų subalansuotai mitybai reikalingų produktų, pavyzdžiui, mėsos, vaisių ir pieno produktų, beveik visiškai nėra. Šie iššūkiai dar ryškesni tarp perkeltųjų bendruomenių: maždaug 24 procentai šalies viduje perkeltų civilių pranešė, kad bent vienas šeimos narys ištisą dieną ir naktį nevalgo – tai beveik dvigubai daugiau nei gyventojų bendruomenėse.
Norint veiksmingai spręsti aprūpinimo maistu krizę Jemene, labai svarbu susidoroti su pagrindiniais ekonomikos iššūkiais, kurie kelia grėsmę milijonams pragyvenimo šaltinių ir riboja galimybę patenkinti būtiniausius poreikius. Remiantis ataskaita, Jemeno bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais turėtų sumažėti 0,5 proc., o infliacija išliks aukšta.
Viešieji finansai patiria didelę įtampą dėl degalų trūkumo ir husių blokados naftos eksportui srityse, kurias kontroliuoja tarptautiniu mastu pripažinta vyriausybė (IRG). Tuo tarpu Sanoje įsikūrusių valdžios institucijų valdomi regionai kovoja su dideliu likvidumo trūkumu, o išoriniai sukrėtimai, tokie kaip besitęsiantis konfliktas, sumažėjusi pagalba ir ekonominės sankcijos, pablogins ir taip trapią ekonominę situaciją.
„Ekonominis stabilizavimas Jemene priklauso nuo sistemų, užtikrinančių paslaugų teikimą ir pragyvenimo šaltinių apsaugą, stiprinimo“, – sakė Pasaulio banko grupės vadovė Jemene Dina Abu-Ghaida. „Pasitikėjimui atkurti reikia veiksmingų institucijų, nuspėjamo finansavimo ir pažangos taikos link, kad ekonominė veikla atsinaujintų ir atsigautų.
Jemeno ekonomika šiuo metu nepajėgi prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų dėl griežtų ekonominių sankcijų, šlubuojančio išorės finansavimo ir istorinio per didelio priklausomybės nuo pinigų perlaidų, kad išgyventų. Pagal bendrą Techninio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (ACTED), Jemeno grynųjų pinigų konsorciumo (CCY), Danijos pabėgėlių tarybos (KDR) ir kitų analizę, perlaidos 2024 m. sudarė daugiau nei 38 procentus Jemeno BVP, todėl jis yra trečia labiausiai nuo pinigų perlaidų priklausoma šalis pasaulyje.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad reikšmingas pinigų perlaidų sumažėjimas sukeltų valiutos destabilizavimą, importo finansavimo žlugimą ir plačiai paplitusių neigiamų įveikimo strategijų, tokių kaip turto likvidavimas ir griežti mitybos apribojimai, naudojimą.
Pasak WFP, 2025 m. Jemeno humanitarinių poreikių ir reagavimo planui finansuoti skubiai reikia 1,1 milijardo JAV dolerių investicijoms į aprūpinimo maistu priemones ir pragyvenimo šaltinius bei maždaug 237,9 milijono JAV dolerių pagalbai mitybai. Tačiau gyvybes gelbstinčios humanitarinės programos buvo priverstos sustabdyti arba sustabdyti tam tikras operacijas, nes finansavimas yra žemiausiame lygyje nuo krizės pradžios 2015 m., o įnašai siekia tik 24 procentus. Nuo 2026 m. sausio mėn. dėl finansavimo trūkumo WFP sumažins pagalbą maistu IRG zonose gaunančių žmonių skaičių nuo 3,4 mln. iki 1,6 mln. Sanoje įsikūrusiose valdžios institucijose visos WFP operacijos bus pristabdytos.
Jungtinės Tautos (JT) ir jos partneriai ir toliau ragina didinti donorų įnašus, nes besikeičianti ekonominė padėtis keičia aprūpinimo maistu aplinką, kuri ir toliau gali keistis. Vykdydama savo veiklą WFP teiks tikslinę skubią ir mitybos pagalbą, pvz., skirs žemės ūkio žaliavas, tokias kaip sėklos, įrankiai ir trąšos, taip pat žvejybos ir gyvulininkystės produktų paketus, tokius kaip žvejybos įrankiai, smulkūs atrajotojai ir naminiai paukščiai. Piniginė pagalba taip pat bus susieta su šiomis pastangomis apsaugoti namų ūkių, priklausančių nuo gyvulių, pragyvenimo šaltinius. Organizacija taip pat stiprins savo operatyvinį pasirengimą galimam konflikto paaštrėjimui, užtikrindama greitus ir antros eilės atsakus į aprūpinimą maistu.
IPS JT biuro ataskaita
© „Inter Press Service“ (20251201184107) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
