Zelenskis sako, kad JAV sumanė tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Majamyje, kad būtų užbaigtas karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vašingtonas pasiūlė pirmąsias akis į akį Ukrainos ir Rusijos derybas per pusę metų, šeštadienį diplomatams Majamyje susirinkus naujoms deryboms dėl karo užbaigimo.

Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sakė vykstantis į Majamį, o Ukrainos ir Europos komandos taip pat dalyvavo saulėtame Amerikos mieste derybose, tarpininkaujant Donaldo Trumpo pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui ir JAV prezidento žentui Jaredui Kushneriui.

„Jie pasiūlė tokį formatą, kiek aš suprantu: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė Zelenskis ir pridūrė, kad europiečiai galėtų dalyvauti ir būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą… po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.

D.Trumpo pasiuntiniai pastūmėjo planą, pagal kurį JAV pasiūlytų Ukrainai saugumo garantijas, tačiau greičiausiai Kijevas turėtų atiduoti dalį teritorijos, o tai daugeliui ukrainiečių piktinasi.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo ne priversti Ukrainos sudaryti jokį susitarimą, sakydamas, kad „nėra jokios taikos sutarties, jei Ukraina su tuo nesutiks“. Jis pridūrė, kad gali prisijungti prie derybų šeštadienį Majamyje, savo gimtajame mieste.

Dmitrijevas socialinėje žiniasklaidoje parašė esąs „pakeliui į Majamį“, pridėdamas taikos balandėlio jaustuką ir prisegęs trumpą vaizdo įrašą, kaip ryto saulė šviečia pro debesis paplūdimyje su palmėmis.

„Kadangi karo kurstytojai dirba viršvalandžius, kad pakenktų JAV taikos planui Ukrainai, prisiminiau šį vaizdo įrašą iš savo ankstesnio vizito – šviesa skverbiasi pro audros debesis“, – pridūrė jis.

Paskutinį kartą Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai surengė oficialias tiesiogines derybas liepos mėnesį Stambule, o tai paskatino apsikeisti kaliniais, bet ne ką kita, kaip pasiekti konkrečią pažangą.

Rusijos ir Europos įsitraukimas žymi žingsnį į priekį, palyginti su anksčiau, kai amerikiečiai vedė atskiras derybas su kiekviena puse skirtingose ​​vietose.

Tačiau mažai tikėtina, kad Dmitrijevas surengtų tiesiogines derybas su Europos derybininkais, nes santykiai tarp abiejų pusių tebėra itin įtempti.

2022-ųjų vasarį karius į Ukrainą atsiuntusi Maskva tvirtina, kad Europos įsitraukimas į derybas tik trukdytų procesui, ir linkusi piešti žemyno lyderius kaip už karą.

Rusija spaudžia

Savaitgalio derybos surengtos po to, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją pažadėjo tęsti ketverius metus trunkantį karą su Ukraina.

Tačiau Putinas pasiūlė Rusijai pristabdyti savo niokojančius smūgius šaliai, kad Ukraina galėtų surengti prezidento rinkimų rinkimus – tai perspektyva, kurią jo kolega iš Ukrainos atmetė.

„Ne Putinas sprendžia, kada ir kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje“, – sakė Zelenskis, kuris taip pat atmetė galimybę balsuoti Rusijos okupuotose teritorijose.

Tuo tarpu Ukrainos Juodosios jūros Odesos regione aukų skaičius per naktį Rusijos balistinių raketų ataką uosto infrastruktūrai išaugo iki aštuonių, per ataką buvo sužeista beveik trys dešimtys žmonių.

Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko sakė, kad per išpuolį nukentėjo civilis autobusas ir pridūrė, kad aukos buvo „paprasti ukrainiečiai“.

Keletas suintensyvėjusių Rusijos smūgių pastarosiomis savaitėmis pakrantės regione padarė sumaištį, smogdami tiltams ir šimtams tūkstančių nutrūko elektra bei šildymas.

Maskva anksčiau pareiškė, kad išplės antskrydžius Ukrainos uostams, kaip atsaką už taikinį į sankcijas griaunančius naftos tanklaivius.

Šeštadienį Ukraina pareiškė sunaikinusi du Rusijos naikintuvus okupuoto Krymo aerodrome, pranešė saugumo tarnyba SBU. Nors Kijevo kariuomenė sakė, kad smogė Rusijos naftos platformai Kaspijos jūroje ir netoliese esančiam patruliniam laivui.

Putinas įsakė 2022 metų vasarį visapusiškai įsiveržti į Ukrainą, apibūdindamas tai kaip „specialią karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.

Kijevas ir jo Europos sąjungininkai karą, didžiausią ir daugiausiai aukų pareikalavusį karą Europos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo, vadina neišprovokuotu ir neteisėtu žemės užgrobimu, pasibaigusiu smurto ir sunaikinimo banga.

(cp)

Nuoroda į informacijos šaltinį

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Klaipedos miesto naujienos - Miesto naujienos - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai - Kauno naujienos - Regionų naujienos - Palangos naujienos