Tarptautinė paroda „Žalioji savaitė“ – svarbi politikų susitikimo platforma, čia vykstančiuose pokalbiuose ne tik aptariami svarbiausi klausimai, bet ir priimami svarbūs šalims sprendimai.
Vieni pirmųjų Lietuvos stendą jau tradiciškai aplankė ir su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu susitiko Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Alois Rainer, Berlyno meras Kai Wegner ir ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maisto sektorių Christophe Hansen.
Moldova: kelias į Europos Sąjungą ir Lietuvos pagalba
Susitikime su Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministre Ludmila Catlabuga didžiausias dėmesys skirtas šios šalies keliui į Europos Sąjungą (ES) aptarti.
Sėkmingas referendumas dėl narystės ES ir prezidento rinkimai 2024 m. ir parlamento rinkimai 2025 m. aiškiai parodė Moldovos žmonių pasirinkimą, todėl dabar kaip niekada svarbu bendradarbiauti ir keistis patirtimi.
Pasak ministrės L. Catlabuga, šie ir kiti metai yra esminiai Moldovai stojant į ES ir perimant ES teisės aktus.
Taip pat svarbu akredituoti Moldovos Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Augalininkystės tarnybą, šiais klausimais ministrė prašė Lietuvos pagalbos.
„Esame ir toliau pasiryžę dirbti kartu, dalytis integracijos patirtimi teikiant pagalbą įvairiose žemės ūkio srityse. Raginame jus nurodyti kitas sritis, kuriose jums gali prireikti pagalbos, nes siekiame suprasti jūsų lūkesčius ir poreikius, kad galėtume padėti jums integruotis į ES“, – sakė žemės ūkio ministras A. Palionis.
Dėmesys – Ukrainai
Susitikime su Ukrainos Ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru Oleksii Sobolev aptartos aktualios temos: apsirūpinimas maistu – viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių, prastėjanti ES šalių pieno sektoriaus padėtis, kurią veikia pasaulinė pieno rinkos situacija, Ukrainos žemės ūkio sektoriaus integracijos į ES bendrąją rinką bei kiti klausimai.
Ukrainos ministras siūlo išplėsti grūdų kilmės patikros sistemos taikymą ir kitoms šalims, per kurias Rusija eksportuoja savo produkciją.
Lietuva šią sistemą taiko nuo praėjusių metų gegužės, nuo to laiko Rusijos žemės ūkio produkcijos tranzitas per Lietuvos jūrų uostą sustojo. Tikimasi, kad kitos šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu.
Ukrainos ministras O. Sobolev pabrėžė, kad šalis nenori ir nesiekia būti priklausoma nuo ES bendrosios rinkos ir orientuojasi į trečiąsias šalis, planuoja didinti savo žemės ūkio eksporto apimtis į Afrikos šalis bei prašo pagalbos vystant infrastruktūrą – uostus, sandėlius, logistiką.
Ukraina siekia eksportuoti ne žaliavas, o perdirbtus maisto produktus, tačiau karo metu nemažai maisto perdirbimo įmonių, gamyklų buvo sugriauta, todėl ministras prašo maisto perdirbimo įrangos.
„Palaikome ryžtingas Ukrainos pastangas nepaisant nuolatinių Rusijos karinių grėsmių, prisidėti prie pasaulinio aprūpinimo maistu, eksportuojant grūdus į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Remiame iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“ ir joje dalyvaujame. Neabejotinai remsime ir „Maistas iš Ukrainos“ iniciatyvą“, – teigia ministras A. Palionis.
