Lsveikata.lt: A.Nekrošius: dėl ligoninės direktoriaus neklydau

„Žvalgomės, ką turi kiti. Konkurencinę kovą tarp rajonų jaučiame, tad reikšmingų patarimų vienas kitam nedaliname. Stebime, ką turi kaimynai, ir stengiamės būti geresni“, – atvirauja Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius, sveikatos sektoriaus lenktynėse besistengiantis būti priekyje.

„Kokių reikia paslaugų ir kas yra blogai, indikuoja pacientai. Pavyzdžiui, pagal pacientų pageidavimus šiuo metu ligoninėje planuojame maitinimą teikti patys. Ligoninės planų sąraše – slaugos paslaugų stiprinimas. Senstant bendruomenei, į slaugą investuojame čia ir dabar“, – sako Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.

– Mūsų akiratyje atsidūrėte, kadangi Raseiniai išsiskiria gerai išplėtotomis sveikatos paslaugomis: ligoninė tarp rajoninių lyderiauja, stipriai veikia Psichikos sveikatos centras, o poliklinika neseniai atgaivino kadaise myriop pasiųstą dantų protezavimą. Turbūt nemažai investuojate į šias įstaigas?

– Vienas pagrindinių mūsų tikslų buvo išsaugoti ligoninę, kadangi planuota ją konvertuoti į slaugos. Norime išlaikyti intensyvios terapijos skyrių, taip pat su tuo ir chirurgijos. Todėl teko daug investuoti į įrangą, žmogiškuosius išteklius. Sveikata – visko pagrindas. Tai – gyventojų baziniai poreikiai, todėl tam skiriame daug dėmesio. Be to, mūsų bendruomenė senstanti, sveikatos problemų tik daugėja, tad stengiamės atliepti gyventojų poreikius, užtikrinti jiems geresnę savijautą.

Gydymo įstaigoms keliame nemažai reikalavimų. Tačiau reikalauti aukštos kokybės paslaugų, neskiriant tam lėšų, būtų nelogiška. Įstaigų vadovai įvertina, kiek kas kainuoja ir pateikia sąskaitą, kurią vėliau taryba svarsto. Lanksčiai žiūrime į medikų pritraukimo programas. Ligoninės direktorius pats sprendžia, kokių jam reikia specialistų ir apie tai informuoja savivaldybę, o mes ieškome būdų, kaip pagelbėti: kompensuojame medikų keliones, galime pasiūlyti ir būstą. Kokių konkrečių sąlygų medikas pageidauja, galime derėtis individualiai.

– Esate patenkintas gydymo įstaigų vadovais? Už jų pasirinkimą jums teko atlaikyti nemenką puolimą.

– Mero pareiga – pasitikėti savo komanda. Antraip dirbti būtų sudėtinga. Ligoninės vadovo iki tol nepažinojau, tad tam tikrų baimių dėl jo turėjau. Tačiau jam pradėjus dirbti supratau, jog jį pasirinkęs neklydau. Direktorius daug kuo domisi, intensyviai visur dalyvauja, svarbiausia – siūlo idėjas, kurios pasiteisina, o ligoninei neša naudą.

Esu patenkintas praktiškais visais gydymo įstaigų vadovais, kurie dirba Raseinių rajone, kadangi jie atliepia gyventojų lūkesčius. Tiesa, Raseiniuose aktyviai veikia privatus sektorius. Aplinka itin konkurencinga, kol kas pirminiame sveikatos paslaugų lygyje privatus sektorius pacientų pritraukia daugiau.

– Rajonų administracijos aktyviai svarsto įsigyti net ir magnetinio rezonanso aparatus. Gydymo įstaigų vadovai sako, jog tokių paslaugų poreikis rajone ypač didelis.

– Kadangi esame įsigiję tomografą, natūralu, kitas žingsnis – magnetinis rezonansas. Aplinkinės savivaldybės tokios aparatūros neturi, tad visi vyksta į Kauną. Turėdami savo magnetinį rezonansą, sėkmingai galėtume pritraukti ir kitų rajonų gyventojus. Tai būtų reikšminga investicija tiek ligoninei, kuri teikdama šias paslaugas galėtų užsidirbti, tiek gyventojams – jiems nereikėtų beveik šimto kilometrų vykti tyrimams.

– Su greta esančiomis savivaldybėmis turėtumėte jausti tam tikrą konkurencinę kovą. Dalinatės gerosiomis praktikomis?

– Žvalgomės, ką turi kiti. Konkurencinę kovą tarp rajonų jaučiame. Kiekvienas stengiamės gydymo įstaigą pademonstruoti iš gerosios pusės, pasistengti, kad jai sektųsi, tad reikšmingų patarimų vieni kitiems nedaliname. Stebime, ką turi kaimynai, ir stengiamės būti geresni. Vis dėlto didžiausią įtaką sprendimams daro patys gyventojai. Kokių reikia paslaugų ir kas yra blogai, indikuoja pacientai. Pavyzdžiui, pagal pacientų pageidavimus šiuo metu ligoninėje planuojame maitinimą teikti patys. Ligoninės planų sąraše – slaugos paslaugų stiprinimas. Senstant bendruomenei, į slaugą investuojame čia ir dabar.

– Nepaisant to, investuojate ir į ligoninės Vaikų ligų skyriaus išlaikymą. Retas rajonas šio neuždarė dėl nuostolingos veiklos.

– Tai – vienas svarbiausių skyrių. Jis ne tik apie medicinos, bet ir apie socialinius klausimus. Mamai su vaiku gulėti ligoninėje – didelis iššūkis. O jei su juo tektų vykti naktį į Kauną – dvigubas nepatogumas. Atsidurti kitoje erdvėje didelis nerimas ir vaikui: jis gali norėti savo žaisliuko, o mama – elementarių higienos dalykų, kad ir išsiplauti plaukus… Grįžti namo ir patenkinti šiuos poreikius ji galėtų vos už kelių kilometrų. Taigi savivaldybė gali dotuoti tokią paslaugą.

– Juokaujama, kad rajone merui ir ligoninės vadovui gyventojai lenkiasi kaip klebonui.

– Kad klebonui ir ligoninės vadovui lenkiasi – tikrai, o meru gyventojai paprastai nesidžiaugia. Jis tik išklauso visų bėdas. Pradedant tuo, kad kur nors kieme nenuvalytas sniegas, ir baigiant skundais, kad kaimynai ilgai vakaroja su draugais ir triukšmauja. Meras paprastai tokių dalykų nesprendžia. Dėl triukšmo žmonės turi kreiptis į policiją.
Vis dėlto politikas yra arčiausiai žmonių, yra jų išrinktas tiesiogiai, taigi gyventojų lūkesčiai jam yra ypatingi. Tai – valstybinė tarnystė, tad meras liaudžiai turi tarnauti.

– Kitais metais, kai rajonai rinks merus, šią tarnystę bandysite pratęsti?

– Bandysiu, bet šiuo klausimu dar teks pasitarti su žmona. Auginame trečią vaiką, kuris dar labai mažas, o iš manęs gauna nepakankamai dėmesio. Dėl darbo tenka aukoti šeimos laiką, o jį kaip tik dabar norisi skirti šeimai. Beje, mūsų rajone stebime tendenciją, kad čia gyvenimą kurti ima kauniečiai. Kovido metu žmonės ėmė pirkti nekilnojamąjį turtą užmiestyje. Įsitvirtinti jaunoms šeimoms rajone galimybių yra. Darbdaviai šiandien suteikia visas sąlygas dirbti nuotoliu ir tai pateikia kaip privalumą.

– Vadinasi, jums, technologijų mokslų daktarui, visos sąlygos grįžti prie programavimo.

– Praėjusiame gyvenime buvau universiteto dėstytojas ir turėjau šį hobį. Programavau nuo energetinių sistemų, iki branduolinio reaktoriaus. Programavimo nesu pametęs, net savivaldybėje bandau pažiūrėti tam tikras sistemas, kurias programuotojai mums siūlo įdiegti. Atidžiai jas įvertinu, visuomet turiu pastabų.

– Valdantieji tikina siekiantys rajonus plėsti. Jaučiate tai? Vis dėlto sveikatos paslaugų centralizacija, ligoninių vadovų teigimu, – tiesioginis kelias rajoną numarinti.

– Atsakysiu diplomatiškai. Gerai, kad apie tai valdantieji kalba. Būtų dar geriau, jei matytųsi ir realūs veiksmai.
Kaip sekasi darbuotis GMP tarnybai? Nors darbuotojai stengiasi ir dirba milžinišku krūviu, nesugeba laiku atvežti paciento į gydymo įstaigą. Pacientams su insultais laiku patekti pas medikus yra sudėtinga. Apie 80 procentų atvejų per valandą pas medikus, kaip turėtų, nepatenka. Rajonuose brigadų skaičių reikėtų padvigubinti. Mums reikėtų mažiausiai penkių taškų su budinčiomis brigadomis, o turime vos du su puse. Kai GMP paslaugos tapo centralizuotos, savivaldybė nebegali daryti tam jokios įtakos. Iš valdančiųjų šiai sričiai norėtųsi daugiau dėmesio ir pagalbos.

Dosjė

2007 m. Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) įgijo energetikos inžinieriaus bakalaurą.
2009 m. Aleksandro Stulginskio universitete įgijo energetikos inžinieriaus magistrą.
2014 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įgijo technologijos mokslų daktaro laipsnį.
2007-2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroenergetikos katedros Biodujų laboratorijos vyr. laborantas.
2008-2010 m. dirbo privačioje įmonėje inžinieriumi programuotoju.
2010-2014 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroenergetikos katedros asistentas.
2014-2016 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto lektorius.
2016-2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Nuo 2023 m. Raseinių rajono savivaldybės meras.

• Šaltinis: www.lsveikata.lt
Greta Vanagienė