Tęsiantis viešai diskusijai dėl sprendimo naikinti tiesioginio skrydžio kryptį tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kurį argumentuojama nerentabilumu ir nuostoliais aviakompanijai, „British Chamber of Commerce in Lithuania“ (BCCL) iliustruoja konkrečiais pavyzdžiais ir skaičiais, kiek nuo šios krypties yra priklausomi Didžiosios Britanijos investuotojai Lietuvoje, o taip pat Lietuvos įmonės vystančios veiklą Didžiojoje Britanijoje ar naudojusios šį oro uostą jungtiniams skrydžiams.
2025 m. šiuo maršrutu skrendančio lėktuvo užpildymas siekė 67,61%.
Didžioji Britanija buvo labiausiai augusi Lietuvos eksporto kryptis
Didžioji Britanija yra viena iš pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją 2025 m. sausio – lapkričio mėn. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis siekė 5,4% viso eksporto ir viršijo 1,2 mlrd. eurų. Kaip rodo „Inovacijų agentūros“ 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys, būtent Didžioji Britanija buvo labiausiai augusi Lietuvos eksporto kryptis. Augimas palyginus su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu buvo 141,6 mln. eurų, o tai yra 24,5%.
„Ne logiška vertinti skrydžio krypties naudą valstybei per itin siaurą aviakompanijos pelningumo, o ne ekonominės naudos šaliai prizmę. Nors pastarieji skaičiai yra itin iškalbingi, juos, matyt, sunku suprasti, kol nepamatai, kurias įmones tai paliečia. Dėl to ėmėmės iniciatyvos surinkti Lietuvoje žinomų įmonių pavyzdžius, kad geriau iliustruotume problemos atšaukiant šią kryptį mąstą. Pakanka paskaičiuoti vos kelių šių įmonių sumokėtus mokesčius į Lietuvos biudžetą, sukurtas darbo vietas aptarnaujant Didžiosios Britanijos ar kitas užsienio rinkas, kad suprastume, jog Lietuvos ekonomikai šis iš valstybės biudžeto dalinai remtas maršrutas atsipirko keleriopai“ – sako BCCL valdybos pirmininkė Neringa Petrauskaitė.
„Šiandienos naujienų kontekste, kuomet ką tik žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog į Lietuvą žengia Londone įsikūręs vienas iš pasaulinių mokėjimo paslaugų lyderių Checkout.com, skrydžio jungties su Londono Sičiu atsisakymas – skamba itin ironiškai“ – sako Dovilė Vyčinė, BCCL direktorė.
Įmonių pavyzdžiai rodo, kurią Lietuvos ekonomikos medžio šaką kertame
„Įvardinsiu vos keletą pavyzdžių“ – sako D.Vyčinė.
„Vienas tokių – „Johnson Matthey”, kuri yra Didžiosios Britanijos tarptautinė specializuotų cheminių medžiagų ir tvarių technologijų įmonė, globali lyderė savo segmente, FTSE 250 indekso sudedamoji dalis. Lietuvoje bendrovė turi „Johnson Matthey Global Business Services Lithuania“ UAB padalinį, kuriame šiuo metu Vilniuje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, kuomet vos prieš dvejus metus buvo tik apie 50. Pernai bendrovė Lietuvai sumokėjo daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių. Grupės darbuotojai pernai Vilnius-Londono Sitis kryptimi ir atgal skrido 382 kartus. Pasak įmonės vadovo, šiemet organizacija planavo panašiai tiek pat ar daugiau skrydžių.
Šis skrydis svarbus ir sėkmingiems Lietuvos startuoliams tokiems kaip „Vinted“, „TransferGo“, „Omnisend“„Brite“ ir daugeliui kitų“ – tęsia ji.
Tiek Londone, tiek Lietuvoje būstines turintis Lietuvos Fintech startuolis „TransferGo“ pernai ta kryptimi skrido apie 100 kartų. Įmonėje Lietuvoje šiuo metu dirba apie 60 darbuotojų. Pernai „TransferGo“ sumokėjo daugiau nei 800 tūkst. eurų mokesčių Lietuvai.
„Nuo šio maršruto priklausomos ir Lietuvos kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, „Ignitis Renewables“ pernai minėtu reisu skrido 176 kartus. Tuo tarpu Lietuvių vystomo tarptautinio „Northway“ privačių medicinos centrų tinklo darbuotojai – daugiau nei 40 kartų.
„Tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Londono Sičio – tai ne patogumas, o strateginė jungtis. Verslui laikas šiandien yra svarbiausia valiuta: galimybė ryte būti Vilniuje ir vėliau tą pačią dieną – Londono finansų centre, reiškia greitesnius sprendimus, tvirtesnes partnerystes ir didesnį pasitikėjimą rinka. Vystant „Northway“ medicinos centrų verslą Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir JAV, matau labai aiškiai – tiesioginis ryšys su Londonu stiprina ne tik pavienius verslus, bet ir mūsų šalies konkurencingumą“ – sako Diana Bumelytė, „Northway“ įkūrėja.
„Galiu tik pratęsti atkreipdama visų dėmesį, kad absoliuti dauguma Lietuvoje iš šimtuko didžiausių įmonių ir didžiausių mokesčių mokėtojų – veikia tarptautinėje rinkoje. Reikšminga dalis jų turi vienokių ar kitokių interesų Didžiojoje Britanijoje. Tad retoriškai norisi paklausti – ar išties suprantame, kokią Lietuvos ekonomikos šaką kertame naikindami šį skrydžio maršrutą“ – sako BCCL valdybos pirmininkė.
„Tai reiškia, kad vien šios kelios mano paminėtos įmonės pernai beveik 7 kartus pilnai užpildė Vilniaus – Londono Sičio kryptimi skridusį 106 vietų „Embraer“ lėktuvą. Vien trys iš jų pernai sėkmingai vystydamos verslą mūsų šalyje Lietuvai į biudžetą kartu sumokėjo daugiau nei 6 mln. eurų“ – komentuoja asociacijos vadovė D.Vyčinė.
„Tai tik pirmieji mūsų gauti skaičiai. Šią informaciją renkame ir toliau tikėdamiesi, kad surinkti duomenys padės geriau suvokti problemos rimtumo mastą ir taps konstruktyvaus dialogo ieškant alternatyvių sprendimų pradžia“ – sako N.Petrauskaitė.
Dėl būtinybės išlaikyti šią kryptį viešai pasisakė daugybė verslo asociacijų, įskaitant LVK, „Investors‘ Forum“, „Unicorns Lithuania“, o taip pat Vilniaus savivaldybė ir daugybė pavienių organizacijų, kurios savo poziciją išreiškė socialiniuose tinkluose arba prisijungdamos prie „British Chamber of Commerce in Lithuania“ inicijuoto viešo manifesto.
Apie sprendimą naikinti tiesioginio skrydžio maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio sausio 12 d. paskelbė Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“. Vilnius – Londono Sitis skrydžių kryptis 2024 m. LR Vyriausybės ir LR Susisiekimo ministerijos sprendimu buvo įvardinta kaip viena iš strateginių, dėl to LR Susisiekimo ministerija iš valstybės biudžeto skyrė lėšų šio skrydžio maršruto užtikrinimui.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
