NAIROBIS IR JOHANNESBURGAS, spalio 29 d. (IPS) – Jamaikoje vakar nusileido uraganas Melissa – stipriausias uraganas, smogęs salą nuo 1851 m., tikimasi, kad dešimtys tūkstančių žmonių bus perkelti ir padarys niokojančią žalą infrastruktūrai. Atogrąžų audra, šiek tiek sumažinta, bet vis dėlto niokojanti, šiandien pasiekė Kubą, kai neseniai buvo paskelbta UNEP. 2025 m. prisitaikymo spragų ataskaita: veikia tuščia rodo, kad finansavimas, reikalingas besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato krizės, gerokai atsilieka nuo jų poreikių.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad besivystančių šalių prisitaikymo finansavimo poreikiai svyruos nuo 310 mlrd. USD iki 365 mlrd. USD per metus iki 2035 m.
Tačiau tarptautinis viešasis prisitaikymo finansavimas iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis sumažėjo nuo 28 mlrd. USD 2022 m. iki 26 mlrd. USD 2023 m. 2024 ir 2025 m. duomenų dar nėra.
„Dėl to prisitaikymo finansavimo trūkumas sudaro 284–339 mlrd. USD per metus – 12–14 kartų daugiau nei dabartiniai srautai“, – teigiama ataskaitoje, paskelbtoje prieš COP30 Beleme, Brazilijoje.
Tačiau prisitaikymo finansavimas atlieka labai svarbų vaidmenį šalyse ir bendruomenėse, kurios susiduria su klimato krizės padariniais.
„Klimato poveikis vis spartėja. Tačiau prisitaikymo finansavimas neatsilieka, todėl labiausiai pažeidžiami pasaulio gyventojai yra veikiami kylančio jūros, mirtinų audrų ir smarkaus karščio”, – savo pranešime apie ataskaitą sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas. „Prisitaikymas nėra kaina – tai gelbėjimosi ratas. Prisitaikymo spragų panaikinimas yra tai, kaip saugome gyvybes, užtikriname teisingumą klimato srityje ir kuriame saugesnį, tvaresnį pasaulį. Negaiškime nė akimirkos.
Vis dėlto investicijos į klimato kaitos veiksmus gerokai viršija neveikimo išlaidas, nurodoma pranešime. Pavyzdžiui, kiekvienas 1 USD, išleistas pakrantės apsaugai, leidžia išvengti 14 USD žalos atlyginimo; miesto gamta pagrįsti sprendimai vidutiniškai sumažina aplinkos temperatūrą daugiau nei 1°C – tai reikšmingas pagerėjimas per vasaros karščius; ir su sveikata susijęs pajėgumų stiprinimas gali dar labiau sumažinti karščio streso simptomus.
„Kiekvienas šios planetos žmogus patiria klimato kaitos padarinius: miškų gaisrus, karščio bangas, dykumėjimą, potvynius, didėjančias išlaidas ir dar daugiau“, – sakė UNEP vykdomoji direktorė Inger Andersen. „Kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo veiksmai ir toliau atsilieka, šis poveikis tik stiprės, pakenks daugiau žmonių ir padarys didelę ekonominę žalą.
Ataskaitoje nustatyta:
- Besivystančių šalių prisitaikymo finansavimo poreikiai iki 2035 m. yra bent 12 kartų didesni nei dabartiniai tarptautiniai viešojo prisitaikymo finansavimo srautai.
- Glazgo klimato pakto tikslas padvigubinti 2019 m. 40 mlrd. USD bus nepasiektas, jei dabartinės tendencijos tęsis.
- Naujo kolektyvinio kiekybinio klimato finansavimo tikslo (NCQG) nepakanka, kad būtų patenkinti besivystančių šalių prisitaikymo finansavimo poreikiai 2035 m.
- Yra įrodymų, kad prisitaikymo planavimas ir įgyvendinimas gerėja, tačiau jų nedaug.
Pirmininkaujanti Brazilija COP 30 paragino dėti pasaulines „pastangas“ – mutirão global – įgyvendinti ambicingus klimato veiksmus, reaguojant į spartėjantį klimato poveikį. Tai apima finansų atotrūkio panaikinimą ir reikalavimą, kad tiek viešieji, tiek privatūs finansai padidintų savo įnašus.
Spaudos konferencijoje paklaustas, kaip Jamaikai seksis prisitaikyti, Andersonas sakė: „Realybė tokia, kad besivystančiose šalyse, kurių pajamos yra mažos, niekas nepasirengęs, nebent jos yra labai aukštai ir nėra linkusios į gaisrus, nuošliaužas, potvynius ir pan.
„Realybė taip pat tokia, kad tie, kurie yra mažose salose besivystančiose valstybėse, kurias veikia stiprus vėjas, ir tie, kurie yra su
Akivaizdu, kad didžiausias pavojus kyla toms, kuriose yra daug žmonių atvirose vietose, todėl, kai žiūrime į tokias šalis kaip Jamaika ar kitos mažos besivystančios salos valstybės, akivaizdu, kad jos nukentės labai, labai sunkiai, kaip matome; vieni praranda teritoriją dėl jūros lygio kilimo, kitus vėl ir vėl ir vėl užklumpa šios audros“.
Ji paragino COP30 surengti plačią diskusiją apie prisitaikymą.
Nors ataskaitoje aptariamos Baku ir Belemo veiksmų plano teikiamos galimybės pasiekti 1,3 trilijono, akivaizdūs įrodymai, kad klimato poveikis spartėja, taip pat geopolitiniai prioritetai ir didėjantys fiskaliniai suvaržymai, apsunkina reikalingų išteklių sutelkimą klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir nuostolių bei žalos.
Prisitaikymo ataskaitoje taip pat pažymima, kad naujojo kolektyvinio kiekybinio klimato finansavimo tikslo, dėl kurio susitarta COP29, kuriame išsivysčiusios šalys raginamos iki 2035 m. kasmet skirti bent 300 mlrd.
- Numatomas infliacijos lygis pratęstas iki 2035 m., apskaičiuotas prisitaikymo finansavimas, kurio reikia besivystančioms šalims, siekia nuo 310–365 mlrd. USD per metus 2023 m. kainomis iki 440–520 mlrd. USD per metus.
- 300 mlrd. USD tikslas yra ir švelninimui, ir prisitaikymui, o tai reiškia, kad prisitaikymui būtų skiriama mažesnė dalis.
Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad nors Baku–Belemo veiksmų planas, siekiant iki 2035 m. surinkti 1,3 trilijono JAV dolerių, gali turėti didžiulį poveikį, reikia pasirūpinti, kad nepadidėtų besivystančių šalių pažeidžiamumas. Dotacijos ir lengvatinės bei skolos nesukuriančios priemonės yra būtinos siekiant išvengti didėjančio įsiskolinimo, dėl kurio pažeidžiamoms šalims būtų sunkiau investuoti į prisitaikymą.
Privatus sektorius raginamas labiau prisidėti prie atotrūkio mažinimo. Apskaičiuota, kad privatūs srautai siekia 5 mlrd. USD per metus, gali siekti 50 mlrd. USD, tačiau tam prireiktų „tikslingų politikos veiksmų ir mišrių finansinių sprendimų, naudojant lengvatinį viešąjį finansavimą siekiant sumažinti riziką ir padidinti privačias investicijas“.
IPS JT biuro ataskaita
© „Inter Press Service“ (20251029122417) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
