PORTLAND, JAV, balandžio 15 d. (IPS) – Kadangi pasaulyje padidėja 8,2 milijardo žmonių gyventojų ir sensta dėl demografinio senėjimo, ilgo atsisveikinimo ar demencijos žmonių skaičius sparčiai auga.
Manoma, kad 2025 m. Visame pasaulyje gyvenančių žmonių skaičius yra maždaug 60 milijonų. Tikimasi, kad šis pasaulinis skaičius iki 2050 m. Padidės daugiau nei dvigubai ir pasieks maždaug 153 milijonus. Šis kilimas per ateinančius dešimtmečius kelia didelių iššūkių socialinės priežiūros ir sveikatos sistemoms bei šeimoms. Vėlgi, demencija daugiausia kyla dėl pasaulio gyventojų augimo ir demografinio senėjimo (1 lentelė).
Tikimasi, kad iki amžiaus vidurio pasaulio gyventojai įgis papildomus 1,5 milijardo žmonių, padidės iki 9,7 milijardo, o jo vidutinis amžius padidės nuo 31 metų iki 36 metų. Taip pat tikimasi, kad per ateinančius dvidešimt penkerius metus žmonės gyvens ilgiau, kai prognozuojama, kad pasaulio gyvenimo trukmė padidės nuo maždaug 73 metų iki 77 metų.
Tikimasi, kad per tą patį dvidešimt penkerių metų laikotarpį pasaulio gyventojai patirs demografinį senėjimą. Prognozuojama, kad 65 metų ar vyresnių metų gyventojų dalis, pavyzdžiui, padidės nuo 10% iki 16%, o 80 metų ar vyresnių metų dalis tikimasi, kad daugiau nei dvigubai padidės nuo 2% iki 5%.
Demencija yra pagrindinė pagyvenusių žmonių negalios ir priklausomybės priežastis. Tikimasi, kad be asmenų, šeimos, bendruomenių ir vyriausybių nuoširdžiai spręsdami ir įgyvendindamos modifikuojamus demencijos rizikos veiksnius, tikimasi, kad vyrų ir moterų, sergančių demencija, skaičius žymiai padidės per XXI amžių.
Nepaisant numatomo demencijos augimo visame pasaulyje, žmonės, sergantys sindromu, turėtų ir toliau turėti tas pačias žmogaus teises kaip ir kiti gyventojų nariai. Tarp šių teisių yra teisė į orumą, savarankiškumą ir dalyvavimą priimant sprendimus dėl jų gyvenimo.
Deja, dažnai būna, kad žmonėms, sergantiems demencija, negalima atmesti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, prieinamų kitiems visuomenės nariams.
Taip pat svarbu plačiajai visuomenei, verslo vadovams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir vyriausybės pareigūnams pripažinti ir suprasti, kad demencija nėra įprasto senėjimo proceso dalis (2 lentelė).
Demencija yra sindromas, kurį sukelia ligos, turinčios įtakos smegenims. Būklė susijusi ne tik su atminties praradimu, bet ir daro įtaką mąstymui, elgesiui ir emocijoms.
Demencija yra bendras terminas, atsirandantis dėl įvairių ligų ir traumų, turinčių įtakos smegenims ir paveikiančiai atmintį, mąstymą ir galimybę atlikti kasdienę veiklą. Nors daugelis žmonių, sergančių demencija, gali gyventi pakankamai gerai, laikui bėgant būklė linkusi pablogėti ir yra reikšminga vyresnio amžiaus suaugusiųjų mirties priežastis.
Demencija gali išsivystyti po insulto arba esant tam tikroms infekcijoms, tokioms kaip ŽIV; Dėl žalingo alkoholio vartojimo; Pasikartojantys fiziniai smegenų sužalojimai; ir mitybos trūkumai.
Nors šiuo metu nėra išgydoma ilgo atsisveikinimo, žmonėms, sergantiems demencija ir jų globėjais, reikia įvairių paslaugų ir palaikymo.
Be to, nėra taip, kad nieko negalima padaryti siekiant užkirsti kelią ar sumažinti savo galimybes patirti ilgą atsisveikinimą. „Lancet“ demencijos komisija apskaičiavo, kad maždaug 45% visų demencijos atvejų visame pasaulyje gali būti užkirstas kelias ar atidėtas, sprendžiant 14 keičiamų rizikos veiksnių.
Tarp modifikuojamų rizikos veiksnių yra piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nutukimas, fizinis neveiklumas, socialinė izoliacija, klausos praradimas, mažesnis išsilavinimo lygis ir regėjimo praradimas. Kiti modifikuojami demencijos rizikos veiksniai yra diabetas, aukštas kraujospūdis, oro tarša, smegenų sužalojimas, depresija ir aukštas MTL cholesterolio kiekis (3 lentelė).
Demencija daugiausia paveikia pagyvenusius žmones ir paprastai labiau paplitusi tarp moterų nei vyrų. Moterys linkusios gyventi ilgiau nei vyrai, taip padidindamos demencijos riziką. Be to, manoma, kad biologinės priežastys, skirtingos tarp vyrų ir moterų, prisideda prie demencijos tikimybės skirtumų.
Apklausos rodo, kad beveik 80% plačiosios visuomenės yra susirūpinę dėl demencijos ugdymo tam tikru savo gyvenimo momentu. Tačiau svarbu pripažinti, kad ne visi senstant patirs demenciją.
Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma, sudaranti maždaug 60–70% atvejų. Taip pat apskaičiuota, kad didžioji dauguma Alzheimerio ligos sergančių asmenų yra moterys. Kitos demencijos rūšys yra kraujagyslių demencija, Lewy kūno demencija, kuri gali atsirasti dėl Parkinsono ligos, frontotemporalinės demencijos ir mišrios demencijos.
Nors Alzheimerio liga nėra normalaus senėjimo dalis, tikimybė, kad liga padidės, senstant. Be to, turint šeimos istoriją, kai Alzheimerio liga padidina riziką užsikrėsti liga. Kai kurie išankstiniai tyrimai rodo, kad antivirusiniai vaistai, antibiotikai, vakcinos ir priešuždegiminiai vaistai gali padėti gydyti, užkirsti kelią ar sumažinti demencijos riziką.
Tarp įprastų demencijos simptomų yra: painiava; atminties praradimas; Reikia pagalbos atliekant kasdienes užduotis; Kalbos ir supratimo problemos; asmenybės pokyčiai, įskaitant neįprastai nerimą ar dirgiką; pasimesti vaikščiojant ar vairuojant; ir kyla problemų po pokalbio.
Nors demencija neturi įtakos sąmonei, kognityvinės funkcijos sumažėjimas yra dažnas ir gali būti lydimas emocinės kontrolės pokyčių. Be to, kartais prieš atminties praradimą gali pasikeisti nuotaika ir elgesys.
Ankstyvosiose stadijose demencijos simptomai gali būti maži, netaisyklingi ir subtilūs. Tačiau laikui bėgant simptomai linkę blogėti ir tampa labiau pastebimi. Daugeliui žmonių, sergančių demencija, reikia kitų, ypač šeimos narių, kad jie galėtų padėti jiems kasdienei veiklai.
Įvairios ilgo atsisveikinimo pasekmės yra nemažos, darančios įtaką asmenims, šeimoms, vietos bendruomenėms ir visuomenėms. Bendras visuomenės ir vyriausybės pareigūnų supratimo ir supratimo apie demenciją trūkumas atideda laiku diagnozę ir tinkamos priežiūros teikimą bei prevencinius veiksmus.
Jei asmuo patiria pažintinius pokyčius, tas asmuo turėtų kreiptis į medicininį vertinimą. Taip pat svarbu suprasti, kad daugelis demencijos sergančių žmonių vis dar gali gyventi gerai.
Vis dėlto manoma, kad iki trijų ketvirčių žmonių, gyvenančių demencijoje visame pasaulyje, nebuvo diagnozuota. Be to, tie asmenys, turintys demencijos diagnozę, linkę nenorėti nurodyti savo būklės dėl su ja susijusios stigmos. Taip pat apklausos apskaičiavo, kad maždaug trečdalis priežiūros teikėjų visame pasaulyje praneša, kad jie paslėpė šeimos nario demencijos diagnozę.
Be demencijos, lemiančios priklausomybę nuo asmens, sergančio sindromu, paprastai tai iš esmės padidina emocinę naštą ir padarinius sveikatai globėjams. Be to, demencija dažnai lemia dideles ekonomines išlaidas, susijusias su reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
Aukščiausias demencijos lygis apie 2024 m. Paprastai pranešamas tarp vyresnių labiau išsivysčiusių šalių populiacijų. Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra atitinkamai 55 ir 43 iš 100 000 gyventojų demencija. 65 metų ir vyresnių žmonių, sergančių demencija, dalis abiejose šalyse yra apie 7%. Aštuntoje vietoje yra JAV, kurių demencijos dažnis yra 33 iš 100 000 gyventojų, o maždaug 10% jos gyventojų, 65 metų ar vyresnių, sergančių demencija (1 paveikslas).
Nors demencija sparčiai auga visame pasaulyje, žmonėms svarbu suprasti, kad demencija nėra normali senėjimo dalis. Demencija yra sindromas, kurį sukelia ligos, turinčios įtakos smegenims, ir galima atlikti daugybę dalykų, siekiant užkirsti kelią asmens galimybėms ar sumažinti ilgą atsisveikinimą.
Trumpai tariant, protiškai, fiziškai ir socialiai aktyviai, nerūkant, valgant subalansuotą sveiką mitybą, alkoholio vartojimą neviršijant rekomenduojamų ribų, mažinant klausos ir regėjimo praradimą, ir išlaikant kraujospūdį bei cholesterolio kiekį, padedate išlaikyti sveikas smegenis vyrams ir moterims.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nuolatinis pasaulio gyventojų augimas ir demografinis senėjimas XXI amžiuje prisideda prie numatomo demencijos, kuri kelia didelius iššūkius socialinės priežiūros ir sveikatos sistemoms bei šeimoms, kilimą. Jei individai, šeimos, bendruomenės ir vyriausybės nuoširdžiai spręs įvairius demencijos modifikuojamus rizikos veiksnius, jų kolektyvinės pastangos gali reikšmingai prisidėti prie ilgo atsisveikinimo visame pasaulyje mažinimo.
Josephas Chamie yra konsultacinis demografas, buvęs Jungtinių Tautų gyventojų skyriaus direktorius ir daugelio publikacijų populiacijos klausimais autorius, įskaitant jo naujausią knygą, „Gyventojų lygis, tendencijos ir skirtumai”.
© „Inter Press Service“ (2025) – visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: „Inter Press“ paslauga
