Vasarą dauguma mėgaujasi atostogomis ir kelionėmis į svečias šalis, kuriose dažniausiai paragaujama (ar net padauginama) neįprasto maisto, gėrimų, vaisių.
Patiekalai, pagaminti iš omarų, krevečių, midijų ar kalmarų, aštuonkojo ar jūros dumblių – tikrai ne kasdienybė lietuvių mityboje.
Dažnas pasakys: skanu ir sveika. Tačiau nutinka ir taip, kad, net neįpusėjus patiekalo, ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Ir tuomet tenka vykti į ligoninės priimamąjį, o atostogas tęsti intensyviosios terapijos skyriuje.
„Apie alergiją maistui daug kalbama, tačiau žinoma mažai“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Jūratė Greičiuvienė spaudos konferencijoje dalyvaujantiems žurnalistams.
Jūros gėrybėms – neadaptuoti
„Mūsų regiono žmonių organizmas neadaptuotas dideliems kiekiams jūros gėrybių“, – sako gydytoja J. Greičiuvienė ir patikina, kad žmonės, nuvykę į tuos regiono kraštus, kur naudojama daug jūros gėrybių produktų, neretai patiria nemalonumų, nors patiekalai galimai yra labai skanūs ir labai sveiki.
Reakcijos, kurios gali pasireikšti pavalgius jūros gėrybių – ne tik pykinimas, vėmimas, viduriavimas, virškinimo sistemos sutrikimai. Tai ir tinimai, kraujospūdžio kritimas, o tai jau – pavojus gyvybei.
Jūros gėrybių patiekalų žmonės valgo ne tik kelionėse, bet ir namie, kavinėse. Tačiau ne visi žino, kad gali būti alergiški. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad patalynės erkutės alergenai turi kryžmines reakcijas su jūros gėrybėmis. Tad visada, kai diagnozuojama alergija patalynės erkutei, gydytojai alergologai, aiškindami pacientui apie mitybos ribojimus, visada pasako, kad vengtų jūros gėrybių.
Pasak gydytojos alergologės J. Greičiuvienės, visos pietietiškos gėrybės, tarp jų ir vaisiai, taip pat yra svetimos mūsų regiono žmonėms. Egzotiniai vaisiai turi daug histaminų bei kitų elementų, kurie atpalaiduoja histaminą ir sukelia reakcijas, labai panašias į tikrąją alergiją arba pseudo alergiją.
Gydytoja pataria visus egzotinius vaisius ragauti mažais kiekiais ir tik įsitikinus, kad nealergizuoja, galima valgyti daugiau.
„Net ir mūsų auginamas braškes vaikui pradėkime duoti po vieną uogą, kita dieną – dvi, vaikas po truputį įpras ir organizmas jas ims toleruoti“, – pataria gydytoja.
Kai prasideda braškės ir vaikas jų suvalgo daug, gali prasidėti bėrimas, niežulys ir kiti nemalonūs alerginiai simptomai.
Alergija maistui – nuo kūdikystės
Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės J. Greičiuvienės, apie alergiją maistui labai daug kalbama, tačiau žinoma mažai. Tikroji anafilaksija nuo alergizuojančio maisto vystosi ne taip dažnai, bet ji pastebima jau nuo vaikų amžiaus, kai alergija maistui pasireiškia bėrimais.
Mažiems vaikams alergija gali būti karvės pienui, pasireiškianti įvairiomis odos reakcijomis. Kūdikiams tokiu atveju keičiamas maitinimas, yra specialūs mišinukai, kurie neturi karvės pieno baltymo.
Būna alergija kiaušiniui, jo baltymui, kurie sukelia nemalonių reakcijų. Alergizuojantis kiaušinio baltymo poveikis dažnai išaugamas. Maisto produktai, turintys savyje daug histaminų, gali sukelti panašias reakcija kaip alergines, bet tai labiau kaip pseudo alerginės reakcijos – jos netikros. Jos nėra ir tokios pavojingos, nes vystosi lėtai.
„Bet yra tokių maisto produktų, kaip pavyzdžiui, žuvis. Mes turime nedaug žmonių, kuriems nustatoma alergija žuviai. Ir bet koks tos žuvies patekimas į maistą gali sukelti daug nemalonumų. Turiu keletą jau suaugusių pacientų, kuriems vaikystėje buvo nustatyta alergija žuviai. Net ir suaugęs vyras, nuėjęs į svečius ir, pasivaišinęs labai skaniomis salotomis su žuvimi, pateko į reanimaciją“, – patirtimi dalinasi gydytoja alergologė ir įspėja, kad alergiškas žuviai žmogus, net atėjęs į patalpą, kur ruošiama žuvis, nuo kvapo gali pradėti dusti, jaustis negerai.
Gali būti įsijautrinimas ir žuvies kirminams, pasireiškiantis kai valgoma žalia žuvis.
Vaikams dažnai būna alergija riešutams, o ypatingai žemės riešutams. Ypač tai pastebima Amerikoje, nes ten vaikai auga, maitinami dideliais kiekiais riešutų sviesto ir labai įsijautrina.
Ir pas mus pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuojančių alergijas. Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs įprasti maisto produktai. Vienus alergizuoja lazdyno riešutai, kitus – žemės, graikiniai riešutai ar migdolai. Alergijas sukelia ir pienas, bulvės, salierai, kiaušinio baltymas ir trynys, morkos, pomidorai, menkė ir daugelis kitų maisto produktų.
Pagalbos kreiptis ir į vaistininką
Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir progresuojantis niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Stebima ir gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos.
Dažniau į alergologus kreipiasi pacientų ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai.
Į alergologų kabinetą patenka ir pacientų, varginamų virškinimo trakto sutrikimų. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, neretai jis nuskuba į infektologo kabinetą. Bet paaiškėja, jog ligos sukėlėjai – ne infekcijos, bet alergenai. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviem valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu.
Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės J. Greičiuvienė, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant ir sustiprėja per 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems.
Tikra alerginė reakcija vystosi ūmiai ir greitai: staiga žmogus pradeda ašaroti, čiaudėti, bėga nosis, staiga paleidžia vidurius, krenta kraujospūdis, pradeda dusinti. Pseudo alerginė reakcija yra truputį lėtesnė ir eina lėčiau. Bet kai užsiveda mechanizmai, yra tokia pati pavojinga reakcija, kaip ir tikroji.
Nepavojingos tik lėtos alerginės reakcijos, kurios išsivysto po dienos, dviejų. Jos duoda daug alergijoms būdingų simptomų, bet nėra pavojingos gyvybei.
„Net kai gydytojui nepavyksta nustatyti alergeno, bet pasireiškia ūmios alerginės reakcijos visada rekomenduoju su savimi visur nešiotis antialerginių priemonių: tablečių nuo alergijos, adrenalino autoinjektorių“, – sako gydytoja alergologė ir pastebi, kad dažnas alergijos ištiktas žmogus delsia kreiptis į gydytojus, laukia kol požymiai praeis, o liga tik gilėja.
Pas alergologą iš karto nepapulsi, nes reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Pirmoji pagalba yra vaistininkas, ligoninės Skubiosios pagalbos priėmimo skyrius, – jie tikrai rekomenduos ir suteiks veiksmingą skubią pagalbą.
Skiriami priešalerginiai tinimą ir niežulį mažinantys vaistai. Suteikus sau pirmąją pagalbą gydytoja pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nukreips pacientą pas gydytoją alergologą, kuris skirs reikiamą tikslinį gydymą.
Gydytojas alergologas, atlikęs alergologinį tyrimą, gali nustatyti alergijos priežastį ir pradėti gydymą. Sergančiajam specifinėmis dozėmis leidžiamas alergenas ir organizmas palaipsniui pratinamas, kol į alergeną nebereaguoja.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
