Izraelio ambasadorius Kanadoje penktadienį apkaltino Jungtines Tautas blokuoti Izraelio pagalbą badaujant palestiniečiams Gazoje ir paneigė ministro pirmininko Marko Carney kaltinimą, kad Izraelio vyriausybė pažeidžia tarptautinę teisę, nesugebėdama užkirsti kelio „greitai blogėjančiai“ humanitarinei krizei.
Ketvirtadienį „X“ įraše Carney teigė, kad Izraelis kontroliuoja pagalbos platinimą, turi būti pakeistas „išsamia tarptautinių organizacijų vadovaujamos humanitarinės pagalbos teikimu“. Jis pridėjo „reikšmingą“ Kanados finansavimo pagalbą tarp blokuojamų pristatymų.
Atsakydamas ambasadorius Iddo Moedas teigė, kad Izraelis „išlieka įsipareigojęs palaikyti tarptautinę teisę ir tarnauti kaip aktyvi partnerė palengvindamas pagalbos srautą į Gazą“.
„Vis dėlto visame šiame procese Jungtinių Tautų įstaigos sąžiningai nesielgė nesugebėdamos perkelti ir platinti pagalbos Gazoje bei atgrasyti nuo kitų NVO imtis veiksmų“, – sakoma pranešime.
Jis taip pat apkaltino JT atsisakymą pristatyti būtiniausias prekes palestiniečiams iš beveik 1000 sunkvežimių, kuriuos neseniai palengvino Izraelis, tik tai darydamas „po nuolatinio spaudimo“.
„Izraelis niekada netrukdė ir neužblokavo jokios pagalbos, įskaitant Kanados finansuojamą pagalbą“,-teigė Moed.
JT humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba sako, kad Izraelio apribojimai dėl savo judėjimo kliūčių kliudė laiku paskirstyti pagalbą.
Pareiškime nebuvo jokio pripažinimo apie daugiau nei 1000 palestiniečių, kuriuos nužudė Izraelio pajėgos, bandant naudotis pagalbos platinimo vietomis nuo gegužės mėn., Anot JAV žmogaus teisių biuro.
Izraelio kariuomenė pareiškė, kad ji tik paleido įspėjamuosius šūvius netoli pagalbos platinimo vietų. Gazos humanitarinis fondas, JAV ir Izraelio remiama agentūra, prižiūrinčia pagalbos pristatymą, teigė, kad jos darbuotojai taip pat šaudė į šūvius ore, kad užkirstų kelią antspaudams.
Moed savo pareiškime pridūrė, kad Gazos humanitarinė fondas, kurį kritikavo JT, „padarė didelę pažangą gerinant pagalbos programos efektyvumą ir poveikį“.
Jis taip pat sakė, kad grįžimas prie JT
Gazos sveikatos ministerija, kuri yra „Hamas“ valdomosios vyriausybės dalis, kurioje dirba medicinos specialistai, antradienį teigė, kad nuo karo pradžios nuo bado mirė 80 vaikų, o nuo sekmadienio-21 suaugusieji. Ministerija visai neseniai pradėjo sekti suaugusiųjų mirties bausmę nuo netinkamos mitybos.
JT sveikatos agentūros atstovas okupuotose Palestinos teritorijose dr. Rik Peeperkorn teigė, kad trečiadienį Gazoje buvo daugiau nei 30 000 vaikų iki penkerių metų, kurių ūmi netinkama mityba Gazoje.
Tolesni raginimai atpažinti Palestinos valstybę, saugios paliaubos
Carney posto ketvirtadienis teigė, kad „Kanada iš visų pusių ragina sąžiningai derėtis dėl neatidėliotinų paliaubų“.
„Mes pakartojame savo raginimus„ Hamas “nedelsdami paleisti visus įkaitus, o Izraelio vyriausybei gerbti Vakarų kranto ir Gazos teritorinį vientisumą“, – rašė jis.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad jo vyriausybė svarsto „alternatyvias galimybes“ nutraukti derybas su „Hamas“ po Izraelio ir JAV prisiminė jų derybines komandas, išmesdama derybų ateitį į tolesnį netikrumą. Tiek Izraelis, tiek JAV kaltino „Hamas“ dėl aklavietės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad, jo manymu, „Hamas“ lyderiai dabar bus „sumušti“, sakydama žurnalistams: „„ Hamas “tikrai nenorėjo sudaryti susitarimo. Manau, kad jie nori mirti. Ir tai labai blogai. Ir tai turėjo būti iki taško, kuriame jūs turėsite baigti darbą.“
Manoma, kad Gazoje liko maždaug 50 įkaitų, tačiau manoma, kad mažiau nei pusė yra gyvos.
Izraelio parlamentas trečiadienį patvirtino simbolinį pasiūlymą aneksuoti Vakarų krantą. Vakarų kranto aneksija gali padaryti neįmanoma sukurti perspektyvios Palestinos valstybės kartu su Izraeliu, kuris tarptautiniu mastu laikomas vieninteliu realiu būdu išspręsti konfliktą.
Carney teigė, kad Kanada remia dviejų valstybių sprendimą, o užsienio reikalų ministrė Anita Anand kitą savaitę Niujorke dalyvavo JT konferencijoje.
Žydų ir Izraelio reikalų centras teigė, kad „Hamas“ nenori paliaubų susitarimo ir nori išlaikyti valdžią bet kokia kaina.
„Štai kodėl mes matome„ Hamas “, dėkojančias vyriausybėms, įskaitant Kanadą, už pareiškimus, kurie paskatino ją ir toliau vykdyti gazanus ir izraeliečius į tolesnes kančias“, – pranešime teigė centro generalinis direktorius Noahas Shackas.
„Praėjusio mėnesio NATO viršūnių susitikime ministras pirmininkas Carney buvo aiškus: dviejų valstybių sprendimas reikalauja, kad Palestinos vadovybė pripažintų žydų tautos teisę saugiai gyventi mūsų protėvių tėvynėje“.
Moedas teigė, kad Kanada turi „išlaikyti spaudimą„ Hamas “, kad išlaisvintų įkaitus ir paremtų tvirtą bei išsamią sistemą, kuri baigia šį karą ir siekia Gazos ir Palestinos žmonių ateities, kurioje nėra„ Hamas “.“
Anandas teigė, kad „nepateisinama“, kad moterys ir vaikai Gazoje neturi tinkamos galimybės naudotis maistu ir vandeniu.
„Izraelio vyriausybė privalo leisti neužkrėsti humanitarinės pagalbos srautą, kad pasiektų Palestinos civilius gyventojus, kuriems reikalingas skubus poreikis“, – sakė ji X.
Jų komentarai atsirado tą pačią dieną Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad jo šalis pripažins Palestiną kaip valstybę.
Macronas „X“ įraše teigė, kad rugsėjį jis įformins sprendimą JT Generalinėje asamblėjoje.
„Šiandien skubus dalykas yra tai, kad Gazoje sustoja karas, o civiliai gyventojai yra išgelbėti“, – rašė jis.
Daugiausia simbolinis žingsnis daro papildomą diplomatinį spaudimą Izraeliui kaip konfliktą ir humanitarinę krizę Gazos juostos įniršyje.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį socialinės žiniasklaidos pranešime teigė, kad Macrono planas pripažinti Palestinos valstybę yra „Mirtinos aukų veidas aukoms“, mirtinos spalio 7 d.
Dabar Prancūzija yra didžiausia Vakarų galia pripažinti Palestiną, ir šis žingsnis galėtų paruošti kelią kitoms šalims daryti tą patį. Daugiau nei 140 šalių pripažįsta Palestinos valstybę, įskaitant daugiau nei tuziną Europoje.
Kanados NDP penktadienį paragino Carney vyriausybę vadovautis Macrono pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę „šiandien“, o ne kitos savaitės JT konferencijoje ar balsavus Parlamente.
NDP užsienio reikalų kritikė Heather McPherson, kuri birželio mėn. Įdėjo pasiūlymą Bendruomenių rūmuose, pareiškime, kad toks pripažinimas „padės nustatyti taikos ir teisingumo sąlygas visiems regione“.
„Nėra dviejų valstybių sprendimo be dviejų valstybių“,-sakė ji.
Palestiniečiai siekia nepriklausomos valstybės okupuotame Vakarų Krante, aneksavo Rytų Jeruzalę ir Gazą, Izraelio teritorijas, okupuotas 1967 m. Vidurio Rytų kare.
Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigė, kad Palestinos valstybingumo pripažinimas turėtų būti platesnio palestiniečių ir izraeliečių saugumo plano dalis.
Po Macrono komentarų ketvirtadienį, Starmeris sakė, kad penktadienį jis dirbo su sąjungininkais dėl žingsnių, reikalingų taikai konflikte Gazoje.
„Palestinos valstybės pripažinimas turi būti vienas iš tų žingsnių. Aš esu vienareikšmiškai dėl to. Tačiau tai turi būti platesnio plano dalis, dėl kurio galiausiai gaunamas dviejų valstybių sprendimas ir ilgalaikis palestiniečių ir izraeliečių saugumas”,-sakė jis, kalbėdamas su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.
Kanada buvo viena iš daugiau nei dviejų dešimčių šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Japoniją ir Australiją, kuri anksčiau šią savaitę paskelbė bendrą pareiškimą, raginantį nedelsiant nutraukti konfliktą Gazoje.
Vadinamosios E3 grupės Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiai penktadienį vėl paskambino į karą Gazoje per tiesioginį paliaubą ir teigė, kad jie yra įsipareigoję remti diplomatines JAV, Kataro ir Egipto diplomatines pastangas.
„Humanitarinė katastrofa, kurią mes matome Gazoje, turi baigtis dabar … Mes tvirtai priešinamės visoms pastangoms primesti Izraelio suverenitetą dėl okupuotų Palestinos teritorijų“, – bendrame pranešime teigė trijų Europos šalių vadovai.
– Su failais iš „Canadian Press“, „Associated Press“ ir „Reuters“
