© 1949 Fotografų archyvas
Sunkvežimių vilkstinė gabena pabėgėlius ir jų daiktus nuo Gazos iki Hebrono Vakarų krante.
Po beveik dvejų metų karo Gazoje jos gyventojų kančios nerodo jokių palengvinimo ženklų. Kai Izraelis pradeda didelę žandikaulio puolimą šiaurėje nuo anklavų, dėmesys dar kartą kreipiasi į Jungtines Tautas.
Rugsėjo 22 d. JT būstinėje Niujorke pasaulio valstybių ir vyriausybės vadovų viršūnių susitikimas, kurį remia Prancūzija ir Saudo Arabija, bandys atgaivinti ilgalaikį „dviejų valstybių sprendimą“: vienas Izraelis, vienas palestinietis, kartu egzistuojantis saugiose ir pripažintose sienose.
Balandžio mėn. Saugumo taryboje JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo, kad procesas yra „visiškai rizikuojantis išnykti“. Politinė valia pasiekti tikslą, jis sakė: „jaučiasi tolimesnis nei bet kada“.
Tačiau neseniai mainuose su žurnalistais JT vadovas paklausė: „Kas yra alternatyva? Ar tai yra vienos valstybės sprendimas, kuriame arba palestiniečiai yra ištremti, arba palestiniečiai bus priversti gyventi savo žemėje be teisių?“
Jis pabrėžė, kad „tarptautinės bendruomenės pareiga išlaikyti dviejų valstybių sprendimą gyvą ir tada įgyvendinti sąlygas, kad tai įvyktų“.
Nuotrauka
Pabėgėlių šeima Khan Yunis mieste Pietų Palestinos Gazos rajone (1948–1949)
Kas aptariama
- Idėja įkurti po vieną tautą žydų ir Palestinos gyventojams, gyvenantiems kartu vienas su kitu ramybėje, prieš 1945 m. JT įkurti. Nuo to laiko parengta ir perdaryta. Nuo to laiko ši koncepcija pasirodo dešimtys JT saugumo tarybos rezoliucijų, daugybės taikos derybų ir neseniai surengtoje dešimtoje skubios pagalbos specialiojoje sesijoje.
- 1947 m. Didžioji Britanija atsisakė savo įgaliojimų Palestinui ir pateikė „Palestinos klausimą“ į Jungtines Tautas, kuris prisiėmė atsakomybę surasti teisingą sprendimą Palestinos problemai. Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimą į dvi nepriklausomas valstijas: vieną Palestinos arabą, o kitą-Jeruzalę internacionalizuotą, veikiančią kaip dviejų valstybių sprendimo pagrindą.
- 1991 m. Madride buvo sušaukta taikos konferencija, siekiant pasiekti taikų atsiskaitymą per tiesiogines derybas dviem keliais: tarp Izraelio ir Arabų valstybių bei tarp Izraelio ir palestiniečių, remiantis Saugumo tarybos rezoliucijomis 242 (1967) ir 338 (1973).
- 1993 m. Izraelio ministras pirmininkas Yitzhakas Rabinas ir Palestinos išsivadavimo organizacijos pirmininkas Yasseris Arafatas pasirašė Oslo susitarimą, kuriame buvo aprašyti tolesnių derybų principai ir padėjo pagrindą Palestinos laikinai vyriausybei Vakarų Krante ir Gazoje.
- 1993 m. Oslo susitarimas atidėjo tam tikrus klausimus vėlesnėms nuolatinėms deryboms dėl nuolatinio statuso, kuris vyko 2000 m. Camp David mieste ir 2001 m. Taboje, tačiau pasirodė neįtikinamos.
- Three decades on from the Oslo Accord, the overarching goal of the United Nations remains supporting Palestinians and Israelis to resolve the conflict and end the occupation in line with relevant UN resolutions, international law and bilateral agreements in pursuit of achieving the vision of two States – Israel and an independent, democratic, contiguous, viable and sovereign Palestinian State – living side by side in peace and security within secure and recognised borders, Remiantis iki 1967 m. Linijų, kai Jeruzalė buvo abiejų valstybių sostinė.
Sužinokite daugiau apie dviejų valstybių sprendimo kilmę ir svarbiausius čia esančius klausimus arba patikrinkite čia pateiktą laiko juostą.
Irin/Andreas Hacl
Gyventoja moteris eina pro Izraelio kareivį stovinčią sargybinį Rytų Jeruzalėje. Nuotrauka: Irin/Andreas Hacl (failo nuotrauka)
Ko tikėtis iš rugsėjo 22 d
JT Generalinės asamblėjos aukšto lygio savaitės atidarymo dieną-kasmetinį rugsėjo pasaulio lyderių susirinkimą-iniciatyva yra labai nerimą keliančiame regioniniame fone: sustiprėjo Izraelio karinės operacijos, kurios Gazoje žuvo daugiau nei 60 000 žmonių nuo 2023 m. Spalio 7 d.; bado nustatymas šiaurinėje Gazoje rugpjūčio 22 d.; Izraelio streikai prieš „Hamas“ pareigūnus Katare rugsėjo 9 d.; ir pagreitinantis atsiskaitymų plėtra Vakarų krante.
Nepaisant nepastovaus regioninio konteksto, dviejų valstybių sprendimas atgauna diplomatinę trauką.
Rugsėjo 12 d. Generalinė asamblėja, kurią plačiai priėmė „Niujorko deklaracija“ po liepos mėnesio konferencijos, kurią taip pat vedė Prancūzija ir Saudo Arabija. Tai paragino „teisingą ir ilgalaikę taiką, pagrįstą tarptautine teise ir remiantis dviejų valstybių sprendimu“.
Norėdami baigti karą, jis paragino „Hamas“ „nutraukti savo vaidmenį Gazoje ir perduoti ginklus Palestinos valdžiai“. Jungtinės Valstijos ir Izraelis, kurie boikotavo liepos konferenciją, balsavo prieš tekstą.
Tikėtina, kad rugsėjo 22 d. Aukščiausiojo lygio susitikimas bus pagrįstas tuo impulsu: tikimasi, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbs Prancūzijos pripažinimą apie Palestinos valstiją, o kelios kitos Vakarų šalys, įskaitant JK, Kanadą, Belgiją ir Australiją, svarsto apie tai, kad šis ieškinys.
Trumpai tariant: aukščiausiojo lygio susitikimo poveikis gali įšaukti naują impulsą į pastangas nustatyti JT planą dviejų valstybių atžvilgiu.
© „UN News“ (2025 m.) – Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: JT naujienos
