Sausio 20 d., antradienį, 15 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60)vyks konferencija, skirta aptarti istorijos mokymą Lietuvoje. Kokios Lietuvos istorijos šiandien mokomi mūsų vaikai ir jaunuoliai? Kokius istorinius pasakojimus jiems perduodame mokyklose ir kaip tai veikia jų pilietinį sąmoningumą, santykį su valstybe bei atsparumą informacinėms grėsmėms? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus bus ieškoma atsakymų Seime vyksiančioje konferencijoje „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“.
Konferencija skirta istorijos politikos ir valstybinės istorinės savivokos temai, turinčiai tiesioginę reikšmę Lietuvos visuomenės sanglaudai ir ateičiai. Renginyje bus aptariama, kokie istoriniai naratyvai formuojami bendrojo ugdymo sistemoje, ar jie padeda ugdyti kritiškai mąstančius, pilietiškai aktyvius ir savo valstybės istoriją suvokiančius jaunuolius, taip pat – kokia tenka valstybės atsakomybė už nuoseklų ir sąžiningą Lietuvos istorijos pasakojimą švietimo įstaigose.
Konferencijos organizatorius Seimo narys Audronius Ažubalis pabrėžia istorijos mokymo svarbą valstybės ateičiai: „Lietuvos istorijos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose yra pirmaeilis uždavinys valstybei, jei norime auginti tautiškai ir pilietiškai susipratusią jaunuomenę, kuri netolimoje ateityje perims valstybės vairą. Savos istorijos žinojimas yra ne tik išprususio asmens požymis, bet ir galingas įrankis valstybę nuo svetimų nedraugiškų istorinių pasakojimų apginti“, – teigia A. Ažubalis.
Konferencijos metu sveikinimo žodį tars Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien, kai gyvename informacinių karų ir istorijos manipuliacijų laikotarpiu, klausimas, kokios istorijos mokome jaunąją kartą, tampa strateginiu. Be aiškaus istorinio stuburo neįmanoma nei pilietinė atsakomybė, nei atsparumas priešiškoms ideologijoms“, – sako L. Kasčiūnas.
Renginyje pranešimus skaitys Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas ekspertas dr. Saulius Jurkevičiusliteratūrologas dr. Darius KuolysLietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Giedrius Mackevičius. Pranešimuose bus keliami klausimai apie kritinio mąstymo ugdymą istorijos pamokose, tiesos ir tautinės savimonės vietą mokykliniame istorijos pasakojime bei ugdymo turinio formavimo iššūkius.
Į Konferenciją yra pakviesti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos nariai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, istorikai ir akademinės bendruomenės nariai. Renginio antroje dalyje taip pat bus pristatyta Vilniaus miesto istorijos mokytojų metodinės tarybos 2023–2025 metų veiklos apžvalga.
Kviečiami dalyvauti visi, kuriems rūpi Lietuvos istorijos mokymas, jaunimo ugdymas ir valstybės ateitis.
Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“
Konferencijos programa
Daugiau informacijos:
Lukas Kriščiūnas
jis. p. lukas.krisciunas@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.