Byla patenka į šalies įstatymo 55 straipsnį dėl Nacionalinio atminimo instituto, dėl kurio Holokaustas atsisako nusikaltimo, už kurį baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
Sprendimas paleisti zondą sekė oficialius kelių valstybinių institucijų ir figūrų skundus, tarp jų – Auschwitz muziejaus direktorius Piotr Cywiński.
Liepos 10 d. Transliacijos metu Braunas „Aušvico dujų kameras“ pavadino „padirbtu“ ir apkaltino Valstybinį muziejų už tyrimų slopinimo ir „pseudo-istorinio pasakojimo“ skatinimo slopinimo. Pasirodymo vedėjas łukasz Jankowski baigė interviu, sakydamas, kad Braunas nuėjo per toli.
„Dujų kamerų egzistavimo paneigimas yra ne tik antisemitizmo ir neapykantos ideologijos išraiška – Lenkijoje tai taip pat yra nusikaltimas. Šiuo klausimu oficialus pranešimas bus nedelsiant pateiktas prokuroro kabinete“, – sakė Cywiński pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Jis pridūrė, kad muziejus ketino pareikšti ieškinį Braunui dėl šmeižto.
Braunas pateikė pastabas dalyvaudamas renginyje Jedwabne mieste, 2 000 kaime šiaurės rytuose nuo Lenkijos. Ceremonija minėjo 1941 m. Pogromo metines, kuriose istorikai sako, kad vietiniai stulpai, prižiūrimi vokiečių, nužudė daugiau nei 340 žydų – daugelį jų degino tvarte. Braunas ir kiti Lenkijos nacionalistai atmeta tas išvadas.
Incidentas yra paskutinis Brauno, kuris anksčiau sutrikdė Holokausto memorialinę ceremoniją šalies parlamente, nutraukė Holokausto atminimo ceremoniją, nusiaubė LGBTQ+ parodą ir susidūrė su gydytoju, atliekančiu abortus ligoninėje.
Braunas kandidatavo į prezidentą gegužės mėn. Rinkimuose ir laimėjo 6,34 proc. Balsų.
