Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) mini 35-ąjį gimtadienį – organizacija, pradėjusi veiklą pačioje nepriklausomybės aušroje, šiandien vadinama viena įtakingiausių viešosios politikos idėjų kalvių regione. 1990 m. lapkričio 20 d. įkurtas institutas padėjo pamatus žmonėms gyventi ir kurti laisvoje rinkoje, o valstybei – veikti atsakingai ir efektyviai.
Lietuvos laisvosios rinkos institutą įkūrė šeši ekonomistai, vadovaujami Kęstučio Glavecko. Tarp jų – ir šiuo metu institutui vadovaujanti Elena Leontjeva, kuri prisimena: svajota apie laisvą Lietuvą, aistringai diskutuota, kokia turi būti jos ekonominė ir teisinė sistema.
„Mus, tuo metu profesoriaus K. Glavecko aspirantus, įkvėpė jo vizija ir drąsa, iš kelionių po JAV parsivežta analitinio centro vizija. Nutarėme, kad laikas ne bibliotekoje galvoti, kokia bus laisva Lietuva – kokie bus jos pinigai, mokesčių sistema, privačios nuosavybės apsauga, – o imti ir padaryti. Taip šalies nepriklausomybės aušroje gimė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas“, – pasakoja E. Leontjeva.
Nuo pat įsteigimo LLRI įsiliejo į į šalies ekonomikos pamatų sukūrimą ir rengė dirvą kapitalo formavimui ir investicijoms. Institutas kūrė bankų sistemos gaires, dalyvavo Prekių biržos kūrime, parengė vertybinių popierių rinkos ir biržos teisinius pagrindus ir prisidėjo steigiant vertybinių popierių biržą ir priežiūros instituciją – vertybinių popierių komisiją, inicijavo privačių pensijų fondų atsiradimą. 1993 m. institutas išpopuliarino valiutų valdybos modelį, kuris buvo įtvirtintas Lito patikimumo įstatyme ir net 21 metus saugojo nacionalinės valiutos stabilumą.
„Išėjus iš sovietmečio reikėjo sukurti pamatus, ant kurių žmonės pradėtų legaliai naudotis savo laisve, privačia nuosavybe ir atsakomybe – kurti, veikti, investuoti – tarnaudami vieni kitiems, nustatydami laisvas kainas be perteklinių reguliavimų ir su minimaliomis susitarimo taisyklėmis, ir, kaip visuomenės įvertinimą, gaudami pelną“, – pasakojo E. Leontjeva.
1995 m. LLRI suformulavo paskirstyto pelno mokesčio modelį, įgyvendintą Estijoje, Latvijoje ir dalinai Lenkijoje. Lietuvoje galiojęs nulinis tarifas reinvestuotam pelnui padėjo pagrindus pramonės modernizavimui, sėkmingam eksporto augimui.
Ilgą laiką buvo išsaugota proporcinė mokesčių sistema, o mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinti esminiai mokesčių principai – efektyvumas, neutralumas, proporcingumas, paprastumas, skaidrumas bei stabilumas. Institutas inicijavo Lietuvos savivaldybių indeksą, tapusį svarbiu orientyru reformoms savivaldoje. LLRI įžvalgos reikšmingai keitė darbo rinkos, mokesčių, pensijų politikos nuostatas.
„Per daugiau kaip tris dešimtmečius bendradarbiavome su visomis rinkėjų mandatą gavusiomis valdžiomis ir išlaikėme nepriklausomybę nuo politinių partijų. Tai leido nuosekliai įgyvendinti asmens laisvės ir ribotos valdžios idėjas“, – sėkmės priežastis įvardija E. Leontjeva.
LLRI iniciatyva į atmintinų dienų sąrašą buvo įtraukta Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, kasmet minima gegužės 11 d. 2014 m. startavo unikali internetinė skaičiuoklė mokumokescius.lt, leidžianti kiekvienam darbuotojui sužinoti, kiek mokesčių jis sumoka ir kaip šios lėšos paskirstomos valstybės biudžete.
„Siekiame, kad žmonės galėtų veikti laisvai ir nesuvaržytai, o tai reiškia – atsakingai ir moraliai. Tam reikia institucinių pamatų, žinių ir etikos supratimo. Tik tokioje visuomenėje įmanoma kurti ir pasitikėti kitu“, – sako instituto vadovė E. Leontjeva.
Tarptautiniu mastu LLRI pripažįstamas kaip vienas stipriausių viešosios politikos centrų. „Global Go To Think Tank Index“ vertinimu, institutas patenka tarp geriausių analitinių centrų Vidurio ir Rytų Europoje bei tarp 1 proc. stipriausių pasaulyje. „Atlas Network“ LLRI įtraukia tarp 6 geriausių viešosios politikos centrų pasaulyje ir 3 – Europoje.
Institutas tris kartus pelnė prestižinį „Templeton Freedom Award“, o 2022 m. LLRI prezidentei E. Leontjevai skirtas sero Antonio Fišerio apdovanojimas už laisvės idėjų įgyvendinimą ir nuopelnus Lietuvai.
Institutas šviečia ne tik visuomenę ir politikus, bet kasmet didina pastangas ugdyti jaunąją kartą, kad ši suprastų pamatinius ekonomikos principus, jų ištakas bei santykį su laisve ir morale. LLRI sukurtas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“ pripažintas geriausia mokymosi priemone pasaulyje „The London Book Fair“. Vadovėlis išverstas į penkias kalbas ir adaptuotas Ukrainoje, Sakartvele, Slovakijoje, Graikijoje, Ugandoje. Skaitmeninis vadovėlis „Pilietis per 31 valandą“ 2023 m. Briuselyje buvo įvertintas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimu.
Institutas inicijavo Nacionalinį ekonomikos egzaminą. Jis vėliau virto Nacionaline ekonomikos viktorina, kasmet sulaukiančia dešimčių tūkstančių dalyvių.
Atsiliepiant į mokytojų ir švietimo bendruomenės poreikius, 2024-aisiais gimė „Prospera akademija“ – LLRI švietimo namai, kur ekonomika susidraugauja su etika ir pilietiškumu, kur mokoma drąsos, ekonominės brandos ir atsakomybės.
„Mokytojai ypač vertina, kad padedame prakalbinti jaunimą apie tai, kad būti laisvam ir atsakingam yra natūralu, garbinga ir madinga, kad gerovė kuriama darbu, ne perskirstymu. O moksleiviai džiaugiasi, kad pilietiškumą atranda kaip asmeninį santykį su jiems pažįstamais reiškiniais”, – sako LLRI viceprezidentė Aneta Vainė.
Nuo 2015 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ėmėsi išskirtinės krypties – tarpdisciplininių stokos fenomeno tyrimų. Jie paaiškina, kad ribotumas, neišbaigtumas yra neatsiejami nuo būties ir žmogaus gyvenimo – jie įgalina kismą, o žmonėms leidžia būti kūrėjais. Remiantis šiais tyrimais ir populiarinant supratimą apie stokos pradą, 2019 m. sukurtas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. Taip institutas stokos fenomeną iš teorinių diskusijų perkėlė į viešąją erdvę ir politinį mąstymą, kviesdamas iš naujo permąstyti žmogaus laisvę, atsakomybę ir valdžios vaidmenį.
Minėdamas 35-ąjį gimtadienį, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išlieka valstybinio mąstymo ir veikimo mokykla – vieta, kurioje laisvės idėjos virsta konkrečiomis politikos rekomendacijomis, švietimo iniciatyvomis ir tiltu į ateitį.
„Laisvė nėra duotybė – tai žmogaus savybė, reikalaujanti nuolatinių pastangų, sąmoningumo ir pasitikėjimo vienas kitu. Mūsų užduotis – ir toliau kurti institucinius pamatus, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kurti, pasitikėti ir prisiimti atsakomybę“, – sako LLRI prezidentė E. Leontjeva.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
