Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį keliauja į Grenlandiją, kad pateiktų solidarumo žinią, po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų dėl galimo pusiau autonominės Danijos teritorijos aneksijos.
Tikimasi, kad ankstyvą popietę atvyks į Grenlandijos sostinę „Nuuk“, Prancūzijos prezidentas bus pirmasis užsienio valstybės vadovas, apsilankęs saloje, nes D.Trumpo aneksijos pretenzijos anksčiau šiais metais.
Kelionės tikslas yra parodyti Europos paramą Grenlandijos „suvereniteto ir teritoriniam vientisumui“, jos ekonominei plėtrai ir mobilizavimui prieš „nerimą keliantį ledynų tirpimą“, – teigė Élysée rūmai.
Macronas ne tik lankosi pas ledyną, hidroelektrinę ir įlipusi į Danijos fregatą, bet ir su Danijos ir Grenlandijos kolegomis aptarti Arkties saugumą, energetikos ir ekonominę plėtrą.
Anksčiau šiais metais prezidentas Trumpas sukėlė ginčus, atsisakydamas atmesti jėgos naudojimą, siekdamas patvirtinti kontrolę Grenlandijoje. Strategiškai išdėstytoje teritorijoje Atlanto ir Arkties sankryžoje gausu retų mineralų – tai, jo manymu, būtina augant Rusijos ir Kinijos veiklai Arktyje.
Įtampa dar labiau išaugo po to, kai JD Vance labai padidėjo apsilankymas saloje. Apsilankęs JAV karinėje bazėje Grenlandijoje, JAV viceprezidentas kritikavo Danijos valdžią, sakydamas, kad jie „nepadarė gero darbo Grenlandijos žmonėms“.
Gegužės mėn. JAV žvalgyba pradėjo stebėti Grenlandijos nepriklausomybės judėjimą ir identifikuodama amerikiečių figūras-konkretų žingsnį link salos kontrolės.
Prancūzijos parlamento balsavime birželio pradžioje įstatymų leidėjai siaurai priėmė rezoliuciją dėl galimo karinės paramos Danijai, siekiant kovoti su Vašingtono ekspansinėmis ambicijomis.
(vib)
