Von der Leyen teigė, kad teisės aktų atnaujinimas yra vienas iš jos politinių prioritetų. Danijai daromas spaudimas susitarti tarp 27 vyriausybių narių iki metų pabaigos, kurią galima imtis deryboms su Europos Parlamentu.
Pagal siūlomą sistemą, jei tokia šalis kaip Graikija, kur daugelis migrantų iš Viduržemio jūros regiono pirmą kartą atvyksta į Europą, nusprendžia ką nors deportuoti, o tas asmuo tada persikelia į Švediją, Švedijos vyriausybė bus įpareigota juos deportuoti.
Surasti sandorį nebus lengva. Plano kritikai sako, kad vienas iš privalomo pripažinimo sunkumų yra tai, kad jis galėtų paskatinti pasienio šalis, kurios paprastai palankios privalomai sistemai, priimti sprendimus dėl deportacijos ir tada tiesiog leisti tiems žmonėms vykti kitur bloke, kur jie tampa kažkieno problema.
„Pavyzdžiui, Vokietijai kyla idėja, kad jei abipusiai pripažins sprendimus dėl grąžinimo, Italija tiesiog atmes visus ir leistų jiems kirsti Alpes ir vykti į Prancūziją ar į Vokietiją“, – sakė Eleonora Testi, Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos vyresnioji teisininkė.
Kai kurios šalys yra „atsargiai tapti antrinės migracijos magnetais“, jei įstatymai yra sukurti neteisingai, teigė ES diplomatas. Danija pasiūlė vidurinį kelią, kai šalys turi priimti kitus sprendimus kaip pagrindinį principą, tačiau, išskyrus aiškias išimtis, teigė tas pats diplomatas.
Siūloma sistema taip pat gali sukelti teisinius ir administracinius galvos skausmus dėl sunkumų sprendžiant apeliacijas, susimaišyti su skirtingų šalių teisinėmis sistemomis ir versti sprendimus.
