Kokius patiekalus valgydavo Lietuvos valdovai? Kodėl istorikai XIX-ąjį amžių vadina ilguoju amžiumi? Kaip Vilnių veikė migracijos procesai? Ką galima vadinti istorikų mea culpa? Apie visa tai bus kalbama naujojoje Lietuvos istorijos instituto tinklalaidėje „Kabinetiniai pokalbiai“.
Šios tinklalaidės vedėjas – kultūros vadybininkas, komunikacijos ir rinkodaros specialistas – Julijus Grickevičius pokalbio pakvietė būrį Lietuvos istorijos instituto mokslininkų. Kiekviename „Kabinetinių pokalbių“ epizode kalbinamas vis kitas istorikas, o pokalbių temos varijuoja nuo auksinio Vilniaus amžiaus iki sovietų okupacijos laikotarpio skundų Maskvai, nuo istoriko vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki egodokumentikos sąvokos.
„Lietuvos istorijos instituto mokslininkai atlieka daugybę labai svarbių, unikalių tyrimų, kurie keičia praeities pažinimą, atveria svarbius klausimus, išpildo visuomenės norą žinoti ir pažinti. Viešojoje erdvėje susipažįstame tik su dalimi šių tyrimų ir atradimų, todėl tinklalaidės tikslas yra prakalbinti istorikus ir audio formatu papasakoti, ko jie ieško, ką tiria ir ką atranda dirbdami savo kabinetuose. Taip atsirado tinklalaidės pavadinimas „Kabinetiniai pokalbiai“, – sako J. Grickevičius. – Kiekvienas pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais man pačiam buvo unikali patirtis. Net ir audio formatu klausytojai pajus spindinčias pašnekovų akis, jiems kalbant apie savo tyrimus, kurie neretai yra viso gyvenimo darbas. Dabar, kai kaip niekada domimės mūsų praeitimi, bandome ją geriau pažinti, kai istorijos klausimai tampa ir politinės darbotvarkės dalimi, ypač svarbu įbalsinti mokslininkus.
Pirmasis tinklalaidės „Kabinetiniai pokalbiai“ epizodas, pasirodantis vasario 17 d., skirtas valdovų virtuvei. Lietuvos istorijos instituto mokslininkė dr. Neringa Dambrauskaitė–Martinkėnė pasakoja apie madas ir kulinarines įtakas, savaip koregavusias valdovų meniu. Mokslininkė atskleidžia, kaip galėjo atrodyti Žygimanto Augusto, Stepono Batoro ar Zigmanto ir Vladislovo Vazų stalas, šiandien galintis nustebinti patiekalų gausa ir įvairove. Pavyzdžiui, du jaučiai, trys veršiukai, du paršeliai, du jauni avinai, povas, keturi kaplūnai, keturiolika viščiukų, vienas kiškis ir dubuo vėžių – tai ne kokio nors ūkio surašymo duomenys, o Žygimanto Augusto pietų produktų sąrašas.
Klausytis tinklalaidės „Kabinetiniai pokalbiai“ galima Lietuvos istorijos instituto paskyrose Youtube bei Spotify platformose. Taip pat visus „Kabinetinių pokalbių“ įrašus rasite ir šio projekto partnerio svetainėje – portale 15min.lt.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
