NIUJORKAS, lapkričio 7 d. (IPS) – Niujorko mero rinkimai patraukė pasaulio dėmesį su jauduliu, kuris paprastai būna skirtas Jungtinių Valstijų prezidento rinkimams. Visa tai antradienio vakarą baigėsi lemiama Zohrano Mamdani pergale, o tai rodo, kad po nerimo ir netikrumo JAV atsiranda vilčių. Zohranas Mamdani atstovaus ir valdys Niujorką – vieną turtingiausių ir garsiausių pasaulio miestų.
Nuo trečiadienio ryto mano socialinėje žiniasklaidoje gausu pranešimų iš draugų ir šeimos narių, kurie negyvena Niujorke ar net JAV, švenčiančių Mamdani pergalę taip, tarsi jis būtų laimėjęs jų miesto mero rinkimus. Dėka jo sėkmingo informavimo socialinėje žiniasklaidoje, Mamdani prekės ženklas ir autentiškumo principai, kurie yra jo pagrindas, sulaukė rezonanso tarp žmonių už Niujorko sienų.
Mamdani kampanija ir pergalė buvo tarsi pasaka, besiskleidžianti realiu laiku. Pradėjęs kaip mažai žinomas valstybės asamblėjas net savo valstybėje, per vienerius metus jis tapo visuotiniu buitiniu vardu.
Paprastomis pastangomis ir naujomis taktikos, kurių vengė isteblišmentas, dėka jo kampanija susilaukė augančios koalicijos, kurią apibrėžė demografinė įvairovė. Jis savo principais ir įsitikinimais metė iššūkį dabartinei administracijai ir netgi susidūrė su senosios gvardijos pasipriešinimu savo politinėje partijoje.
Tam tikra prasme jo laimėjimas dar kartą patvirtina mitą apie Amerikos svajonėkur kiekvienas turi laisvę ir galimybę siekti geresnio gyvenimo. Jis tai padarė pateikdamas įsitikinimą savo įsitikinimais, kurių šaknys yra vienybė ir empatija. Jis pasiekė keletą istorinių pirmųjų miesto vietų: pirmasis meras musulmonas, pirmasis Pietų Azijos meras ir jauniausias meras per daugiau nei šimtmetį.
Nors įperkamo gyvenimo politika yra neatsiejama jo patrauklumo dalis, Mamdani, kaip Indijos ir Ugandos kilmės musulmono, kilmė sulaukė atgarsio tarp imigrantų, kurie aukojosi, kad išsikraustytų iš savo namų, siekdami geresnio gyvenimo. „Amerikietiškos svajonės“ idealas teigia, kad Amerika yra žemė, kurioje gerovę vis dar reikia įgyti, o ne tik paveldėti. Žemė, kuri skatina ekonominį klestėjimą ir piliečių laisvių apsaugą.
Tos aukos šiaip turi jaustis bergždžios; jie taip pat turi sunkiai susimokėti už būtiniausias prekes, atsižvelgiant į aukštas pragyvenimo išlaidas Niujorke. Galbūt čia žmonės susisiekė su Mamdani ir jo vilties žinia; žmonės galėjo matyti, kad jis tikrai atpažino jų kovas ir pats būtų jų liudininkas.
Net ir susidūręs su vitrioline retorika, nukreipta į jo patirtį arba palyginus jos trūkumą, susijusią su jo tikėjimu, Mamdani neatsitraukė ir nesumenkino savo tapatybės. Ten, kur imigrantai gali išmokti asimiliuotis, Mamdani parodė, kodėl kaip niekad svarbu priimti autentiškumą ir visus savo tapatybės aspektus.
Dabar, kai jis bus kitas meras, Mamdani laukia užduotis vykdyti savo pažadus padaryti miestą prieinamesnį. Tačiau jis taip pat turės įrodyti, kad jo įsitikinimai buvo skirti ne tik kampanijai. Ši pasaulio sostinė, Jungtinių Tautų šeimininkė, negalėjo prašyti labiau internacionalizmo mero.
Jis yra šalies politikas, turintis tarptautinę perspektyvą. Galima pamatyti net savo šeimoje. Jis yra vedęs imigrantą iš Sirijos ir Amerikos. Abu jo tėvai yra kultūros ir mokslo veikėjai.
Jo tėvas, Ugandos akademikas Mahmood Mamdani, dėstė politikos mokslus ir postkolonializmo dalykus Ugandos, Pietų Afrikos, Senegalo universitetuose ir net čia, Kolumbijos universitete.
Jo motina Mira Nair yra Indijos kino kūrėja, režisavusi tokius populiarius filmus kaip Musoninės vestuvės ir Misisipės Masala, bet taip pat dirbo su tokiais projektais kaip Vis dėlto vaikai čiadokumentinis filmas apie Garo čiabuvių bendruomenes šiaurės rytų Indijoje. Ji sukūrė šį filmą bendradarbiaudama su JT Tarptautiniu žemės ūkio plėtros fondu (IFAD).
Nors tai atskleidžia Mamdani privilegijų lygį, tai taip pat gali parodyti jo supratimą apie socialinio teisingumo problemas. Tai taip pat gali atskleisti, kaip jis apibrėžė savo kampaniją, žadėdamas pokyčius ir autentiškumą, kaip Niujorko demografinės ir kultūrinės DNR įkūnijimą.
Pastarieji laikai buvo paženklinti susiskaldymo ir netikrumo, dėl kurių daug sunkiau susidoroti su esamomis problemomis. Netgi tokia institucija kaip JT, kuri neva įtraukia visas bendruomenes, kad nustatytų bendrą vystymosi ir klestėjimo darbotvarkę, buvo priversta daryti sunkius kompromisus.
Ji kovoja su riboto finansavimo ir politinės valios suvaržymais be tolesnių veiksmų, iš dalies dėl prieštaringų valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių interesų. JT apibrėžia principinis nešališkumas. Ji platforma įvairiems visuotinės svarbos klausimams ir pasisako už taikų, įtraukų dialogą. Tačiau ji taip pat susilaiko nuo tvirtesnių principinių pozicijų dėl individualių valstybių narių interesų.
Šiuo atžvilgiu JT ir Niujorkas turi kai ką bendro. Juos formuoja valstybės narės/bendruomenės, kurios jas sudaro, ir jos veikia taip, kaip tos grupės mano esant tinkama, net jei kartais atrodo, kad maža dalis turi didžiausią įtaką ir lemia daugumos likimą.
Galbūt JT galėtų gauti naudos ir pasimokyti iš tokio mero kaip Mamdani, kuris įrodė, kad pasaulinis požiūris į vidaus reikalus gali būti palankus. Jis gali mums priminti, kad vilties nukreipimas ir gyvenimo orumo tikėjimasis – ne tik siekimas – gali turėti įtakos.
IPS JT biuro ataskaita
© „Inter Press Service“ (20251107161645) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
