BRATISLAVA, lapkričio 10 d. (IPS) – Maisto saugumui ir pragyvenimo šaltiniams Pietų Libane iškilo rimta grėsmė, nes Izraelio bombardavimo padariniai ir toliau jaučiami visame regione, perspėjama šiandien (lapkričio 10 d.) paskelbtoje ataskaitoje.
Praėjus beveik metams nuo tada, kai buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo, daugeliui Pietų Libano ūkininkų vis dar neleidžiama patekti į savo žemę dėl perkėlimo, vykstančių Izraelio išpuolių ir dirvožemio užteršimo, nustatyta bendroje „Action Against Hunger“, „Oxfam“ ir „Insecurity Insight“ ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad karo padariniai, kartu su reguliariais Izraelio išpuoliais ir okupacija, išnaikino dirbamą žemę, sunaikino pasėlius ir svarbiausią maisto infrastruktūrą, o tai kelia grėsmę maisto saugumui ir pragyvenimo šaltiniams kai kuriose derlingiausiose ir produktyviausiose šalies vietose.
„Maisto trūkumas Libane kelia didžiulį susirūpinimą, paliečiantis maždaug penktadalį jo gyventojų, ir ši ataskaita rodo, kaip žala ir perkėlimas niokoja gamybą kai kuriose derlingiausiose jo žemėse. Artėjant žiemai vis daugiau šeimų susiduria su badu ir skurdu“, – IPS sakė Suzanne Takkenberg, „Action Against Hunger“ šalies direktorė.
Ataskaitoje „Mes praradome viską: konflikto poveikis ūkininkams ir maisto saugumui Libane“ atskleidžiami pasikartojančių ir nuolatinių Izraelio pajėgų atakų prieš Libano žemės ūkio paskirties žemę ir maisto gamybą padariniai.
Jame pabrėžiamas ilgalaikis žemės ūkio sektoriaus sutrikimas ir žala kaimo ekonomikai, nes sunkiau gauti sėklų, kuro ir kitų sodinimui ir derliui nuimti reikalingų daiktų, tokių kaip trąšos ir kuras, pašarai, darbuotojai ir įranga, o dėl apgadintų kelių krovinių transportavimas kartais gali būti neįmanomas.
Perkėlimas ir nuolatinis prieigos prie žemės trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai.
Beveik pusė ūkininkų, apklaustų rengiant ataskaitą, buvo perkelti šalies viduje, o praėjus beveik metams nuo tada, kai buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo, apie 82 000 žmonių vis dar negali grįžti namo dėl tebesitęsiančios Izraelio okupacijos ir ginkluoto smurto.
Izraelio karių nuolatinis buvimas pietų Libane, nepaisant 2025 m. vasario mėn. termino jų pasitraukimui, taip pat trukdo žmonėms naudotis žeme ūkininkauti.
„Žemės ūkio nuostolius sukelia ne tik apšaudymas ar deginimas. Kai ūkininkai negali pasiekti savo žemės dėl perkėlimo ar kariuomenės buvimo, rezultatas yra tas pats: laukai neapsodinami, o maistas dingsta”, – IPS sakė Christina Wille, Insecurity Insight direktorė.
Kreditas: Žemėlapis: Nesaugumo įžvalga. Pagrindinis žemėlapis: JT OCHA
Tačiau ūkininkai skundėsi ir kitu rimtu bombardavimo padariniu – užterštumu karo sprogstamųjų medžiagų likučiais (ERW) ir baltuoju fosforu.
Baltasis fosforas gali turėti neigiamą poveikį dirvožemio derlingumui ir augalų augimui, o tai turi įtakos ūkininkų gebėjimui auginti ir nuimti derlių, o tai gali turėti įtakos maisto saugumui.
„ERW taip pat kelia rimtą pavojų, nes šie ginklai ne tik laikui bėgant gali degraduoti ir užteršti vandenį bei dirvožemį, bet ir sukelti rimtų sužalojimų ir net mirtį, jei nesprogusi amunicija netikėtai detonuotų“, – aiškino Wille'as.
„Dėl sprogstamos taršos gyvybė užšaldoma. Dėl to žmonės perkeliami, laukai nedirbami, o ištisos bendruomenės yra nežinioje. Ūkininkai pasakojo, kad karas sunaikino ne tik jų derlių, bet ir pasitikėjimą. Maisto saugumas yra ne tik sėklos ir dirvožemis. Tai taip pat svarbu, ar žmonės jaučiasi pakankamai saugūs dirbti žemę”, – pridūrė ji.
Nuo konflikto pradžios ūkininkų patirti nuostoliai yra didžiuliai.
„Mūsų išvados rodo, kad maždaug 90 % mūsų apklaustų ūkininkų maisto gamyba sumažėjo nuo 2023 m. spalio mėn. Tai sisteminis žlugimas, o ne sezoninis šokas“, – IPS sakė Insecurity Insight tyrėjas Drew Eastas.
Kelio Khiam, Bodai, Saaideh, Baalbek ir Aitaroun ūkininkų maisto gamyba visiškai sustojo, todėl jie neteko pagrindinių pajamų šaltinių.
Tuo tarpu ūkininkai pietų Libano ir Bekaa vietovėse, kuriose įvyko kai kurie baisiausi konflikto incidentai, patyrė ne tik žemės, bet ir namų, gyvulių ir žemės ūkio turto nuostolių.
Tačiau sugriautas ne tik ūkininkų pragyvenimo šaltinis.
„Kai kurie ūkininkai prarado viską ir tai turės pražūtingų padarinių ne tik jiems ir jų šeimoms, bet ir bendruomenėms, kurias jie padeda išmaitinti“, – sakė Wille'as.
Ataskaitoje teigiama, kad besitęsianti smurto grėsmė ir viso konflikto metu patirti naikinimo lygiai taip pat padarė didelį poveikį nukentėjusių bendruomenių fizinei ir psichologinei gerovei.
„Ūkininkai visame Libane jau išgyvena krizę, nes istoriškai mažas kritulių kiekis sukėlė didžiausią užfiksuotą sausrą. Šį klimato įtampą didina besitęsiantys konflikto padariniai, įskaitant žemės užteršimą, ribotą prieigą ir tiekimo grandinių sutrikimus. Reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų sugrąžinta viltis ūkininkams ir jais pasitikinčioms bendruomenėms”, – sakė Takkenbergas.
Ūkininkai taip pat perspėjo, kad reikia skubios pagalbos sprendžiant didėjantį badą ir bendruomenių skurdą.
Ekspertai mano, kad kol nebus visiškai laikomasi prieš metus sutartų paliaubų, nukentėjusiems ūkininkams nepavyks visiškai atsigauti.
„Pakartotiniai išpuoliai prieš dirbamą žemę Pietų Libane ir Bekaa ne tik griauna pragyvenimo šaltinius, bet ir kenkia Libano aprūpinimui maistu. Turi būti nedelsiant nutraukti šie pažeidimai ir visiškai išvestos Izraelio pajėgos, kad ūkininkai galėtų saugiai grįžti į savo žemę ir atkurti savo gyvenimą“, – sakė Libano „Oxfam“ šalies direktorius Bachiras Ayoubas.
„Trys pagrindiniai ūkininkų nustatyti elementai, kurie leistų jiems užbaigti neigiamą Pietų Libaną kamuojantį ciklą ir visiškai atnaujinti maisto gamybą, buvo finansinė pagalba, visiškas karo veiksmų nutraukimas ir ERW užterštos žemės išvalymas“, – pridūrė Wille.
Ataskaita paskelbta praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai tos pačios grupės perspėjo, kad mažiausiai 150 000 žmonių liko be vandens visoje Libano pietuose, kai Izraelio išpuoliai nuo konflikto pradžios apgadino ir sunaikino vandens sanitarijos ir higienos (WASH) patalpas.
Ataskaitoje buvo išsamiai aprašyta, kaip nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. pasikartojantys Libano vandens infrastruktūros išpuoliai sukėlė ilgalaikius gėlo vandens tiekimo sutrikimus ir pridarė nuostolių vandens, nuotekų ir drėkinimo sektoriuose apie 171 mln.
Tuo tarpu rimtas kritulių trūkumas pablogino problemą ir padidino vandens plintančių ligų protrūkių riziką.
Naujausioje ataskaitoje jos autoriai nurodo, kad visos konflikto šalys turi aiškius įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę saugoti objektus, būtinus civilių gyventojų išlikimui, įskaitant maisto produktus, žemės ūkio vietoves, pasėlius ir gyvulius.
Jie paskelbė raginimą imtis skubių veiksmų, kad būtų skatinama daugiau humanitarinės ir vystymuisi skirtos materialinės paramos ir finansavimo padėti susidoroti su situacija, ir pabrėžė būtinybę visiškai išvesti Izraelio pajėgas iš Libano teritorijos, kaip dalį paliaubų.
„Skubiausias skambutis galėtų būti padėti žmonėms saugiai grįžti namo ir į darbą bei kuo greičiau išspręsti maisto trūkumo problemą“, – sakė Wille.
„Tai nėra praėjusių metų konfliktas. Ataskaitoje pasakojama istorija apie bendruomenes, kurios ne tik stengiasi atsigauti, bet ir nuolat atakuoja – kaip intensyviausiai matėme pastarosiomis dienomis”, – sakė Takkenbergas.
„Mūsų komandos dirba šioje labai nepastovioje aplinkoje, kad padėtų tiems, kuriems reikia pagalbos – atstato šiltnamius, atnaujina kelius, skirsto pinigus ir aprūpina būtiniausius žemės ūkio produktus. Dirbdami kartu su vietos valdžios institucijomis ir bendruomenėmis, darome viską, ką galime, kad sutvarkytume pragyvenimo šaltinius ir sukurtume erdvę atsinaujinimui. Bet galiausiai tai nebus įmanoma, kol neturėsime ilgalaikės taikos.
IPS JT biuro ataskaita
© „Inter Press Service“ (20251110082713) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
