Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Rygoje dalyvavo kasmetiniame Baltijos valstybių prezidentų susitikime, kuriame kartu su Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu aptarė regioninio saugumo iššūkius, ES ir NATO bendradarbiavimą bei bendrus strateginius projektus.
Prezidentas pabrėžė, kad regioninis saugumas ir ES bei NATO išorės sienos apsauga išlieka prioritetu. „Mūsų dėmesys turi būti sutelktas į oro gynybos pajėgumus ir Baltijos gynybos linijos projektą. Baltijos šalys turi stiprinti bendradarbiavimą saugant išorinę sieną – įgyvendinant bendrus projektus, sukuriant vieningą reagavimo į oro ir jūrų incidentus sistemą, koordinuojant sprendimus dėl sienų ar oro erdvės uždarymo, kovojant su nusikalstamumu ir valdant neteisėtą migraciją“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į augančias hibridines grėsmes, įskaitant oro erdvės pažeidimus, instrumentinę migraciją ir iš Baltarusijos leidžiamus meteorologinius balionus, keliančius pavojų kritinei infrastruktūrai ir civilinei aviacijai. Prezidentas pabrėžė, kad būtinos spartesnės ES lygmens iniciatyvos stiprinant rytinės sienos apsaugą, jos papildytų nacionalinius projektus, įskaitant Baltijos gynybos liniją.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta transatlantiniam ryšiui. Prezidentas akcentavo, kad JAV karių buvimas regione yra kritiškai svarbus Baltijos šalių saugumui.Taip pat aptartos galimybės didinti JAV įsitraukimą per regioninius LNG pirkimus ir Ukrainos aprūpinimą dujomis šiai žiemai.
Kalbėdami apie Ukrainą, Baltijos šalių prezidentai akcentavo būtinybę toliau didinti karinę ir finansinę paramą, remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį integralumą bei kelti Rusijos atsakomybės ir reparacijų klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina karo akivaizdoje įgyvendina reikalingas reformas, o ES stojimo derybos turi judėti taip, kad Ukraina įstotų į Europos Sąjungą iki 2030 metų.
Susitikime taip pat aptarta „Rail Baltica“ projekto pažanga ir svarba kariniam mobilumui. Prezidentas išreiškė viltį, kad, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą ir glaudų regioninį koordinavimą, bus užtikrintas projekto įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalys glaudžiai koordinuoja veiksmus dėl kritinės infrastruktūros, susijusios su elektros tinklų sinchronizacija, apsaugos ir dėl tolesnio ES finansavimo užtikrinimo. Taip pat aptartos galimybės kartu su Lenkija spartinti „Harmony Link“ jungties statybas.
Šalių vadovams aptariant ES daugiametį biudžetą, Prezidentas akcentavo, kad ES dėmesys rytiniam flangui ir jo saugumo poreikiams yra ypač svarbus. Baltijos valstybės yra ES ir NATO išorinės sienos ir kritinės infrastruktūros sergėtojos. Todėl, Prezidento teigimu, būtina užtikrinti adekvatų finansavimą rytinio flango saugumui stiprinti – nuo karinio mobilumo iki gynybos pramonės investicijų visame žemyne.
Pranešimą paskelbė: Tomas Beržinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
