Šiandien Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas 2026-2028 m. valstybės biudžetas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.
Už 2026-2028 m. biudžetą balsavo – 80 Seimo narių, prieš – 39, susilaikė – 7.
„Šis biudžetas subalansuotas taip, kad atlieptų svarbiausius žmonių prioritetus – didiname pedagogų, akademinės bendruomenės bei statutinių pareigūnų atlyginimus, investuojame į socialinį saugumą, infrastruktūrą ir kultūrą. Kartu gynybai skiriame ne tik precedento neturintį finansavimą, bet ir įsipareigojame jį išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Biudžetas atspindi valdančiosios koalicijos valią – saugumas ir atgrasymas turi būti finansuojami be kompromisų, o krašto apsauga išlieka svarbiausiu mūsų prioritetu, nes šiandieninė geopolitinė realybė reikalauja ne simbolinių, o realią galią turinčių sprendimų“, – teigia Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak ministro, „mūsų tikslas, kad 2026 metų biudžetas būtų tvarus, atsakingas ir orientuotas į realų žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimą. Nors fiskalinė erdvė ribota, priimame sprendimus, kurie duoda didžiausią grąžą visuomenei tiek šiandien, tiek ateityje, o kiekvienas papildomas euras skiriamas ten, kur jis sukuria daugiausia vertės“.
Žmonių pajamos ir socialinis saugumas
2026 m. biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui papildomai numatyta 1,06 mlrd. eurų. Iš šios sumos 554,2 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
250,1 mln. bus skiriama pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams kelti, 148 mln. eurų – medikų, 39,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento), 15 mln. eurų – kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, 10,6 mln. eurų – rezidentų, 4 mln. eurų – Seimo kanceliarijos darbuotojų, 1 mln. eurų – Valstybės kontrolės darbuotojų.
Skaičiuojama, kad, lyginant su 2025 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai kitąmet augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams – 177 eurais, trenerių – 128 eurais. Tai reiškia, kad visiems šiems darbuotojams atlyginimai „į rankas“ vidutiniškai augs +8,41 proc. Statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas didės +7 proc.
Lyginant su 2025 m., gydytojų atlyginimai vidutiniškai „į rankas“ augs 103 eurais (3 proc.), slaugytojų – 127 eurais (8 proc.), rezidentų – 313 eurų (12,6 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 62 eurais (5 proc.).
Minimalioji mėnesinė alga (MMA) kitąmet augs 11,1 proc. – nuo 1038 eurų iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 69,58 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.
Kartu kitąmet didinamas bazinis dydis, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimą ir kompensuoti infliacijos poveikį. Tam valstybės biudžete numatyta po beveik 29,1 mln. eurų kasmet.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. keičiama socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, todėl numatomas spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas. Dėl socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo padidėsiančioms stipendijoms, išmokoms vaikams, šalpos išmokoms, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms asmenims su negalia ir kitoms išmokoms valstybės biudžete papildomai skiriama 121,8 mln. eurų finansavimo.
Tai reiškia, kad vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. augs 266 eurais (35 proc.), vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais (47 proc.). Taip pat plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas – ji bus skiriama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Dėl bazinės socialinės išmokos indeksavimo išmokos vaikams, stipendijos, mokinių nemokamiems pietums skiriamos lėšos padidės 5,7 proc., iš jų „vaiko pinigai“ didės 7 eurais (nuo 122,5 iki 129,5 euro).
Senatvės pensijos kitąmet didinamos 12 proc., tam numatant 388,4 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 80 eurų (nuo 670 iki 750 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 90 eurų (nuo 720 eurų iki 810 eurų). Šis sprendimas palies 640 tūkst. žmonių.
Gynyba
Įgyvendinant Vyriausybės programą bei Valstybės gynimo tarybos sprendimą 2026-2030 metais gynybai skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Išlaidos gynybai 2026 m. sudarys beveik 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant ES ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų), o bendroje išlaidų struktūroje gynybos finansavimas atsistos į antrą vietą po socialinės apsaugos.
Didesnį finansavimą planuojama skirti valstybės gynybos stiprinimui, Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai). Didžiausi artimiausi prioritetai – tai nacionalinės divizijos įkūrimas bei Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje iki 2027 m.
Infrastruktūra
2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos –200,1 mln. eurų.
Mažėjant KPPP, numačius papildomus 48 mln. eurų kitų metų biudžete išlaikytas savivaldybių kelių finansavimas iš KPPP ir jis 2026 m. sieks 206,4 mln. eurų.
Šiuo metu rengiamame 2021–2027 metų Investicijų programos pakeitime karinio mobilumo veiklai, perskirstant programoje numatytas lėšas ir papildomai skiriant finansavimą, numatoma 99,6 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų suma. Taip pat, nuo 2027 m. numatoma gauti pajamų (po 200 mln. eurų 2027 m. ir 2028 m.) iš elektroninės kelių rinkliavos (E-tolling’o), tai yra 126 mln. eurų daugiau nei planuojama surinkti 2026 metais iš kelių naudotojo mokesčio.
Kitos reikmės
Vadovaujantis priimtu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimu, sumažinti LRT asignavimai – 8,5 mln. eurų – bus skiriami kultūros sektoriui: M. K. Čiurlionio kūrybos jubiliejinės parodos Tokijuje transportavimo ir draudimo išlaidoms apmokėti (2026 m. – 235 tūkst. eurų), Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių mainų programai (2026 m. – 200 tūkst. eurų) ir kt. kultūros reikmėms.
1,2 mln. eurų kitąmet papildomai skiriama Seimo kanceliarijai – pasirengti pirmininkavimui ES Tarybai bei TV programai „Seimas tiesiogiai“ (transliavimui skaitmeniniu antžeminiu tinklu).
Pajamos ir išlaidos – auga
2026-2028 m. valstybės biudžete (su ES lėšomis) numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2025 m. pajamos auga 17,2 proc. arba 3,1 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,5 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 19,1 proc. lyginant su 2025 m., arba daugiau nei 4,4 mlrd. eurų).
Didžiausia biudžetų išlaidų dalis (be ES lėšų) kitąmet skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 12,6 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,1 mlrd. eurų, lyginant su 2025 metais). Sveikatos apsaugai atiteks beveik 4,8 mlrd. eurų (papildomai 414 mln. eurų), švietimui – 4,8 mlrd. eurų (papildomai 517 mln. eurų), gynybai – 4,9 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,6 mlrd. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1 mlrd. eurų (papildomai 23 mln. eurų), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 947 mln. eurų (papildomai 43 mln. eurų), būstui ir komunaliniam ūkiui – 741 mln. eurų (papildomai 63 mln. eurų), aplinkos apsaugai – 515 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 3 mlrd. eurų (papildomai 461 mln. eurų), ekonomikai – 2,1 mlrd. eurų (papildomai 47 mln. eurų).
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos sudarys beveik 7,5 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 807,5 mln. eurų arba 12,1 proc., iš jų vien tik savarankiškos savivaldybių pajamos augs 480 mln. eurų arba 11,5 proc.).
ES investicijos Lietuvoje spartina tempą – 2026 m. suplanuotos rekordinės ES lėšų sumos. Kitąmet planuojama, kad 1 247 mln. eurų sudarys 2021-2027 m. Investicijų programos, 1 643 mln. eurų – plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos.
Balanso dinamika
Finansų ministerijos parengtame 2026-2028 m. valstybės biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. sieks -2,8 proc. BVP, o nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos -5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 45,4 proc. BVP.
