2026 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Socialdemokratų Seime surengtoje reprezentatyvioje konferencijoje seniūnijų atstovai dalijosi mintimis apie kintantį seniūnų vaidmenį ir lūkesčius.
Konferenciją pasveikinęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas akcentavo seniūnų ir seniūnijų reikšmę atliepiant gyventojų lūkesčius.
„Čia prasideda pasitikėjimas valstybe“, – sakė J. Olekas.
LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė dėkojo seniūnams už darbą, kurio esmė – tiesioginis kontaktas su žmonėmis.
„Žinau, kaip sunku „atsiriboti“ nuo rūpesčių, kuriuos tenka liudyti tiesiogiai. Seniūnas „sugeria“ tas problemas, ir tai – sunki našta“, – pabrėžė ji.
Konferencijoje pasisakę seniūnai ir seniūnijų organizacijų atstovai akcentavo, kad seniūnui tenka „ir nuodėmklausio, ir psichologo, ir ūkvedžio vaidmuo“. Seniūnas apibūdintas kaip tas, kuris „vaikšto žeme“.
Ne vienas dalyvis sakė pasigendantis realių instrumentų, kurie leistų seniūnams įgyvendinti savo svarbią misiją.
Kai kurie dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad seniūnai nebėra tie, kurie pirmieji išgirsta apie problemas: socialiniai darbuotojai, vaiko teisų specialistai, atvejo vadybininkai, koordinatoriai – visi „tarsi atskiros respublikos“. „Tolstame vieni nuo kitų“, – taip kalbėjo dalyviai.
Kalbėtojai atkreipė dėmesį, kad nors įstatyme pasakyta, jog seniūnai „dalyvauja“ skiriant paramą ar vertinant vaikų padėtį, nėra iki galo aišku, ką tai reiškia. Be to, seniūnai stokoja realių galių prižiūrėti, kaip įgyvendinami sprendimai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė išreiškė įsitikinimą, kad socialinis darbuotojas turi būti atsakingas seniūnui, ne tik socialinės paramos skyriui. Pasak jos, nors įstatymas nenurodo, kam turi būti pavaldus socialinį darbą dirbantis darbuotojas, bendradarbiavimas yra būtinas. Ministerija ketina peržiūrėti rekomendacijas šiuo klausimu.
„Ministrė gavo namų darbų“, – sakė konferenciją vedusi Seimo narė, socialdemokratė Violeta Turauskaitė.
Seniūnai pasidalijo istorijomis, kai seniūnams pavyko padėti žmonėms „pakilti nuo dugno“ – pagalbos sulaukę žmonės džiaugiasi darbu ir dėkoja už pasitikėjimą.
Kita vertus, ministrė J. Zailskienė akcentavo, kad atvejai, kai žmonės verčiami „valyti savivaldybės pastatus“, vadinant tai „atidirbimu už pašalpą“, yra nepriimtini: „Tai – absoliutus išnaudojimas“, – sakė ministrė. Ji pabrėžė, kad svarbu žmonėms leisti pajusti, kad jie „gali dirbti ir uždirbti“, net atlikdami visuomenei naudingus darbus.
Ministrė informavo dalyvius apie artėjančius pokyčius, susijusius su piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka ir visuomenei naudingu darbu, kurį atlieka paramą gaunantys asmenys.
Dalyviai pažymėjo, kad seniūnai neretai prevenciškai sprendžia problemas, dėl kurių net nėra jokio kreipimosi ar kitokio rašto. Pavyzdžiui, moteris prašo „padėti išsiskirti su smurtaujančiu vyru“ ir pan.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius antrino dalyvių minčiai, kad įstatyme minimas seniūnų „dalyvavimas“ turėtų reikšti aktyvų, o ne pasyvų dalyvavimą.
Dalyviai sutarė, kad seniūno vaidmuo ir galios turėtų būti stiprinamos.
Daugiau:
Orinta Leiputė, Seimo LSDP frakcijos seniūnė
Tel. (0 5) 209 6731
The. p. Orinta.Leipute@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
