2025 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seime surengta pirmoji praktinė konferencija „Priklausomybių konsultanto praktika ir profesinė tapatybė: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“. Ji subūrė sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos, socialinių paslaugų teikėjus, kalėjimų sistemos specialistus, nevyriausybinių organizacijų ir kitų valstybės institucijų atstovus bei priklausomybių konsultantus prie bendro diskusijų stalo.
Konferencijos tikslas – atvirai aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria priklausomybių konsultantai, dirbdami su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, ypatingą dėmesį skiriant jų profesinei tapatybei, kompetencijų stiprinimo svarbai bei galimo tobulesnio modelio sukūrimui.
Sveikinimo žodžiu konferenciją pradėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
„Jūsų darbas vyksta ten, kur žmogui sunkiausia, o valstybei – jautriausia. Jūs esate tie, kurie dažnai tampate pirmuoju tiltu į pagalbą. Kartais tas žingsnis atrodo mažas, bet jis gali būti lemtingas. Ačiū už ramų, kantrų ir žmogišką darbą, kuris ne visada matomas, tačiau yra nepaprastai svarbus. Priklausomybių problemos šiandien apima ne tik alkoholio vartojimą – jos plečiasi ir paliečia žmones, susiduriančius su narkotikais, naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, rizikingu elgesiu, susijusiu su lošimais ar skaitmeninėmis naujovėmis“, – pradėdamas konferenciją priklausomybių konsultantus pasveikino Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Konferencijos programa buvo suskirstyta į keturias temines dalis, kurių kiekviena išryškino vis dar egzistuojančias problemas ir iššūkius. Pirmojoje dalyje dėmesys skirtas kompetencijų stiprinimui. Antrojoje dalyje pristatytos priklausomybių konsultantų patirtys, jų kasdieniai iššūkiai ir pasiekti rezultatai. Trečioji dalis analizavo priklausomybių konsultantų vaidmenį įvairių institucijų ir organizacijų veikloje. Ketvirtojoje dalyje diskutuota apie priklausomybių konsultavimo paslaugų ir šios profesijos ateities perspektyvas.
Konferencijos metu vykusios diskusijos ir pranešimai parodė, kad nors 2025 m. įsigaliojo atnaujinta sveikatos apsaugos ministro įsakymo redakcija ir patvirtintas naujas priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos aprašas, išplečiantis konsultacijų spektrą ne tik alkoholio, bet ir narkotinių medžiagų vartojimo, lošimų rizikos bei pagalbos artimiesiems srityse, vien teisės akto sklandžiam paslaugų teikimui užtikrinti nepakanka.
Ekspertai sutarė, kad vis dar susiduriama su priklausomybės ligomis sergantiems asmenims skirtų paslaugų tęstinumo, įvairovės ir integracijos į bendrą sveikatos priežiūros sistemą iššūkiais, kuriems spręsti būtinas nuoseklus institucijų bendradarbiavimas ir praktinių sprendimų paieška.
„Realybė keičiasi greičiau, nei spėjame atnaujinti pagalbos įrankius. Raginu ieškoti sprendimų, aiškiai įvardinti trūkumus bei silpnąsias vietas. Turime rasti atsakymus į kelis esminius iššūkius: pirmiausia – konsultanto vieta sistemoje ir jo vaidmens aiškumas. Taip pat būtina užtikrinti nuoseklią pagalbos grandinę žmogui, kuris ieško pagalbos.Antra – paslaugos apimtis ir kompetencijų atitikimas realiam poreikiui. Turime įvertinti, ar konsultantams pakanka įrankių darbui su vis platesniu klientų spektru, ar mokymai, metodikos ir tęstinis profesinis tobulėjimas spėja žengti koja kojon su realybės pokyčiais. Trečia – krūvis, regioninė nelygybė ir paslaugų tęstinumas. Kai kuriose savivaldybėse vienam priklausomybių konsultantui tenka itin didelis besikreipiančiųjų skaičius, kitur paslauga dar tik kuriama arba teikiama epizodiškai. Skiriasi laukimo laikas, konsultacijų intensyvumas ir galimybė gauti pagalbą greitai, nors priklausomybės progresuoja čia ir dabar. Stabilumas, vienodas prieinamumas ir pakankamas konsultantų skaičius – būtinybė. Ketvirta – stigma ir vėlyvas kreipimasis. Gėda ir kaltė vis dar išlieka didžiuliu barjeru, nors paslauga yra anoniminė. Visuomenėje priklausomybė dažnai vis dar tapatinama su silpnumu ar moraliniu trūkumu, tačiau tai yra liga – elgesio ir sveikatos problema. Penkta – emocinis krūvis ir perdegimo rizika. Konsultantai dirba su atkryčiais, krizėmis, šeimų konfliktais, smurtu, vaikų traumomis ir socialine atskirtimi. Kad ši pagalbos grandis nesutrūktų, būtinos supervizijos, nes kai perdegimas paliečia konsultantą, pralaimi visi“, – esmines tobulinimo kryptis įvardijo prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Apibendrindamas konferenciją prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad šiandien būtina susitarti dėl aiškios priklausomybių konsultanto tapatybės ir jo vietos pagalbos sistemoje. Anot jo, kiekvienoje savivaldybėje konsultantas turi būti matomas kaip ankstyvosios pagalbos vartai, o žmogaus kelias į pagalbą – trumpas, aiškus ir saugus.
Profesorius akcentavo, kad būtina stiprinti institucijų bendradarbiavimą, atnaujinti kompetencijas, mokymus ir metodikas, kad jos atlieptų realius praktikos poreikius: darbą su skirtingomis priklausomybėmis, darbą su šeima ir grupėmis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į finansavimo ir paslaugų prieinamumo netolygumus, kurie, anot S. Čaplinsko, neturėtų lemti, kokios kokybės pagalbą žmogus gauna. Todėl, pasak profesoriaus, būtina aiškiai nustatyti minimalų konsultantų tinklo standartą savivaldybėse, sukurti stebėsenos rodiklius, atspindinčius ne tik konsultacijų skaičių, bet ir realų poveikį žmogui, bei užtikrinti supervizijas ir perdegimo prevenciją. Prof. dr. S. Čaplinskas akcentavo ir svarbų Respublikinio priklausomybės ligų centro bei visuomenės sveikatos biurų vaidmenį. Siūlė sukurti aiškų, realistišką ir nacionaliniu lygiu suderintą veiksmų planą – jį ne tik parengti, bet ir nuosekliai laikytis, kad pokyčiai sistemoje nebūtų fragmentiški, priklausomi nuo atskirų iniciatyvų ar savivaldybių galimybių.
„Darbas su priklausomybėmis – tai ne tik sveikatos, bet ir valstybės atsparumo, socialinio teisingumo bei vaikų ateities klausimas. Stipresnė pagalbos sistema reiškia mažiau smurto šeimose, mažiau prarastų darbų, mažiau nelaimių keliuose, mažiau trauminių patirčių vaikams ir daugiau gyvenimų, grįžtančių į vėžes“, – baigdamas savo kalbą jautriai apibūdino priklausomybių konsultantų vaidmenį prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Dar 2018 m. Lietuvoje pradėtos teikti individualios bei anonimiškos priklausomybių konsultavimo paslaugos, kurias pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus priklausomybės konsultantas galėjo teikti asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį.
Nuo 2025 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai redakcijai, numatyta, kad priklausomybių konsultantai, pabaigę papildomus mokymus, gali teikti konsultacijas asmenims bei jų artimiesiems ne tik dėl alkoholio, bet dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei rizikingo elgesio, susijusio su lošimais.
Šis priklausomybės konsultantų paslaugų teikimas įtvirtintas tiek savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, tiek socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Jis taip pat įtvirtintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbant mobiliosiose komandose bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, nevyriausybinėse ar kitose organizacijose.
Numatyta, kad priklausomybių konsultantas arba priklausomybių konsultavimo paslaugas organizuojanti įstaiga teikia Respublikiniam priklausomybės ligų centrui (RPLC) teikiamų paslaugų stebėsenos duomenis.
RPLC derina Priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo mokymo programas, taip pat tvirtina priklausomybių konsultavimo paslaugas norinčių teikti asmenų atitiktį nustatytiems mokymo programų reikalavimams.
Priklausomybės konsultantų mokymų programas yra suderinę 3 organizatoriai, kurie turi teisę organizuoti mokymus priklausomybės konsultantams – tai VšĮ „Problemų sprendimo centras“, VšĮ Socialinių iniciatyvų centras „Atviras ratas“, ir VšĮ „Priklausomybės ligų specialistų institutas“.
2025 m. spalio 1–9 d. įvyko priklausomybės konsultantams skirti nemokami tęstiniai mokymai pagal RPLC patvirtintą priklausomybių konsultavimo dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio, susijusio su lošimu, programą.
RPLC duomenimis, 2024 m. suteikta 3670 konsultacijų pirmą kartą ir pakartotinai apsilankiusiems asmenims. Daugiausia konsultacijų suteikė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbantys priklausomybės konsultantai. Vidutinis mėnesio suteiktų konsultacijų skaičius yra 306 konsultacijos.
Konferencijos akimirkas rasite čia.
Daugiau informacijos:
Komisijos pirmininkas
Saulius Čaplinskas
Tel. (0 5) 209 6603
Parengė
Seimo kanceliarijos
Komisijų skyriaus patarėja
Erika Mikalajūnienė
Tel. (0 5) 209 6815
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
