Po praėjusią savaitę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente įvykusio strateginio lygmens tarpinstitucinio susitikimo, skirto aptarti potvynių rizikas Lietuvoje, išankstinį pasiruošimą, veiksmų koordinavimą ir institucijų bendradarbiavimą, institucijos toliau nuosekliai stiprina pasirengimą galimiems potvyniams šalyje.
Po susitikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rizikos zonoje esančiose savivaldybėse inicijavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų posėdžius, kurių metu vertinamos anksčiau potvynių paveiktos teritorijos, atnaujinamos rekomendacijos gyventojams, tikslinami informavimo kanalai, peržiūrimi turimi materialiniai, techniniai resursai bei jų parengtis, atnaujinami kontaktiniai duomenys ir informacijos apsikeitimo tvarkos.
Rytoj įvyks dar vienas tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu bus įvertinta naujausia šalies hidrologinė situacija, prognozės ir galimi potvynių scenarijai, remiantis daugiamečiais stebėjimais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristatys reagavimo pajėgumus, o Nacionalinis krizių valdymo centras – situacijos stebėjimo, valdymo sprendimus bei planuojamas stalo pratybas, skirtas sprendimų priėmimo ir reagavimo algoritmams patikrinti.
Vilniaus apskrityje Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų posėdžiai sušaukti Vilniaus miesto, Ukmergės ir Druskininkų rajonuose. Dar 3 savivaldybių posėdžiai suplanuoti artimiausiu metu (Alytaus miesto, Alytaus ir Švenčionių rajonuose).
Pasitarimo metu Vilniaus mieste aptarti klausimai susiję su gyventojų veiksmų, komunikacijos, įvykus hidrologiniams pasikeitimams, algoritmais. Aptarti klausimai ir dėl miesto tarnybų, seniūnų, ugniagesių gelbėtojų reakcijos ir pagalbos, reikalui esant.
Klaipėdos regione, įskaitant Šilutės ir Klaipėdos rajonus, jau įvyko tarpinstituciniai pasitarimai ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų posėdžiai. Jų metu aptarti rizikingiausi ruožai, gyventojų informavimas, turimi materialiniai ištekliai, hidrotechnikos statinių būklė, taip pat galimi gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir apgyvendinimo sprendimai. Seniūnijose tikslinami duomenys apie gyventojus, gyvenančius galimai užtvindomose teritorijose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
Kretingos rajone peržiūrėta pylimų būklė. Savivaldybė jau yra pasirūpinusi smėlio maišais ir kitomis priemonėmis, kurios, prireikus, galėtų būti naudojamos potvynio padariniams mažinti.
Kauno apskrityje, įskaitant Jonavos, Prienų ir Birštono savivaldybes, taip pat vyksta aktyvus pasirengimas – aptarta Neries ir kitų upių būklė, galimos rizikos, vykdomas nuolatinis monitoringas, savivaldybė gyventojams teikia rekomendacijas, kaip elgtis potvynio metu.
Panevėžio regione, dėl susiformavusio ledo dangos upėse, didesnis dėmesys skiriamas galimai pavasarinio potvynio rizikai. Šiuo metu veikia trys Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai – Panevėžio, Kupiškio rajonų ir Panevėžio miesto. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kai kuriose upėse ledo storis siekia iki 20–22 centimetrų, todėl situacija yra nuolat stebima ir vertinama.
Šiaulių apskrityje didesnės potvynių rizikos šiuo metu nefiksuojama, tačiau situacija yra stebima, o kai kuriose savivaldybėse planuojami papildomi pasitarimai dėl galimų polaidžio situacijų ir prevencinių veiksmų.
—
Apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra statutinė institucija, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą (nelaimių, tarp jų ir stichinių, metu), pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja civilinės saugos įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teikia metodinę pagalbą civilinės saugos srityje, perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Tarnyba taip pat vykdo gaisrų prevenciją, valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir prisideda prie visuomenės švietimo saugos klausimais.
Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 3 tūkst. – ugniagesiai gelbėtojai. Tarnybos pajėgos veikia visą parą ir užtikrina operatyvų reagavimą į nelaimes, grėsmes bei ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios 3 įstaigos: Bendrasis pagalbos centras (skubi pagalba 112), Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Gaisrinių tyrimų centras.
