2026-06-11
Civilinė sauga pirmiausia yra apie žmones, jų saugumą ir gerovę, įsitikinęs Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Adolfas Dembinskas. Svarbu, kad visuomenė būtų pasirengusi įvairiems iššūkiams – nuo stichinių nelaimių iki šiuolaikinių saugumo grėsmių.
Adolfas Dembinskas prieš dvidešimt septynerius metus pradėjo dirbti civilinės saugos srityje. Dirbdamas įvairiose pareigose, sukaupė solidų profesinės patirties bagažą. Pratęsdamas mintį apie tai, kas yra civilinė sauga, A. Dembinskas pabrėžia, kad tai – visų mūsų bendras reikalas. „Civilinė sauga yra procesas, kuris apima valstybės institucijų, savivaldybių, operatyviųjų tarnybų, įmonių, įstaigų ir pačių gyventojų veiksmų visumą, skirtą padaryti, visų pirma, viską, kad ekstremaliosios situacijos nekiltų, o jeigu jos kilo – dėti visas pastangas išeiti iš tos situacijos su kuo mažiausiais nuostoliais. Civilinė sauga liečia kiekvieną – nuo vaiko iki senjoro“, – sako A. Dembinskas.
Per savo darbo metus jis matė, kaip keitėsi pasaulis ir grėsmės, kurioms reikia ruoštis. Nors pagrindiniai civilinės saugos tikslai išliko tie patys – prevencija ir pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, šiandien šitos srities specialistams tenka susidurti su naujais iššūkiais ir juos spręsti. „Tai, kas prieš porą dešimtmečių atrodė sunkiai įsivaizduojama, šiandien tapo realybe. Tarp kurių – hibridinės grėsmės, galimi priešiškų valstybių veiksmai, oro pavojai, Baltarusijos atominės elektrinės kaimynystė, taip pat klimato kaitos padariniai, socialiniai pavojai“, – sako A. Dembinskas.
Naujos grėsmės kelia ir naujus klausimus. Civilinės saugos specialistai nuolat susitinka su gyventojais, organizuoja mokymus, paskaitas ir viešąsias akcijas. Žmonės domisi, kaip elgtis karo atveju, kaip pasirengti galimai evakuacijai, kaip įsirengti priedangą ar susikrauti išvykimo krepšį. Nors gyvenimas šiandien kartais pateikia situacijų, į kurias iš karto atsakymų nėra, specialistai jų ieško ir stengiasi rasti.
Pasak A. Dembinsko, visuomenės susidomėjimas civiline sauga pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugo. Anot jo, jei anksčiau žmonės dažniausiai pasiklausydavo bendros informacijos, tai dabar jie aktyviai klausia apie konkrečius pasirengimo veiksmus, domisi galimomis grėsmėmis ir informacijos šaltiniais. „Tai rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir supratimą, kad pasirengimas nėra vien valstybės institucijų atsakomybė“, – pažymi jis.
Gyventojų pasirengimą specialistas laiko viena svarbiausių civilinės saugos grandžių. Kuo žmonės geriau pasiruošę galimoms ekstremaliosioms situacijoms, tuo lengviau veikti visoms atsakingoms tarnyboms. „Jei gyventojai yra pasiruošę pirmąsias tris paras pasirūpinti savimi savarankiškai ir žino pagrindinius veiksmus pavojaus metu, jų galimybės įveikti krizę ir patirti kuo mažiau nuostolių ženkliai padidėja“, – pažymi A. Dembinskas.
Didžiausia gyventojų klaida, anot specialisto, yra pavojų nuvertinimas arba jų neįvertinimas. „Dažnai manoma, kad nelaimės nutinka kažkur kitur ir kitam žmogui, kad manęs tai neliečia ir aplenks. Toks požiūris lemia nepasirengimą ir didesnę riziką susidūrus su realiu pavojumi. Jeigu žmogus žino pagrindinius veiksmus, ką jis turi daryti ištikus vienam ar kitam pavojui, juos atlieka, tikėtina, kad jis patirs žymiai mažiau žalos. Svarbiausia – ne baimintis, o neignoruoti, domėtis ir ruoštis“,– pabrėžia specialistas.
Didžiausias atlygis už darbą A. Dembinskui – žmonių padėka po mokymų, paskaitų ar kitų renginių, susitikimų. Paprastas nuoširdus „ačiū“ primena, kad civilinė sauga – pirmiausia yra apie žmones, jų saugumą ir gerovę.
Gyventojams A. Dembinskas linki – domėtis ne tik gyvenamosios aplinkos saugumu, bet jei keliaujate – pasidomėkite ne tik lankytinomis vietomis, bet ir galimais pavojais. Pasak jo, žinios ir pasirengimas yra geriausia investicija į savo ir artimųjų saugumą.
