Ketvirtadienį Briuselyje posėdžiavusioje ES Aplinkos taryboje ministrai diskutavo apie Švarios pramonės susitarimą, pasaulinę aplinkos politiką ir išreiškė palaikymą Ukrainai dėl Rusijos kariuomenės padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Taryboje buvo aptartas š. m. vasario 26 d. EK paskelbtas komunikatas „Švarios pramonės susitarimas: bendras konkurencingumo ir dekarbonizacijos planas“. Šis dokumentas yra viena iš Konkurencingumo kompaso pavyzdinių iniciatyvų, kuria siekiama ES pramonės dekarbonizacijos, augimo ir konkurencingumo tikslų, pertvarkyti daug energijos naudojančios pramonės sektorių, sukurti švarias technologijas ir žiedinius verslo modelius skatinantį gamybos centrą.
„Pritariame kad būtina didinti ES pramonės konkurencingumą ir daug energijos naudojančios pramonės dekarbonizavimą. Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis didžiausias prioritetas – mažinti iškastinio kuro importą iš trečiųjų šalių ir siekti nacionalinio bei energetinio saugumo užtikrinant konkurencingas ir stabilias energijos kainas pramonei ir vartotojams“, – susitikime kalbėjo aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Pasak ministro, būtina atkreipti dėmesį ir į teisės aktų, ribojančių žiedinės ekonomikos tikslų pasiekimą, trūkumus: nėra vieningos atliekų nelaikymo atliekomis kriterijų sistemos, trūksta strateginio požiūrio į gamintojo atsakomybės principo taikymą, nenustatytos atliekų prevencijos užduotys, kyla interpretacijų ir dėl sąvokų taikymo.
„Sveikiname Europos Komisijos planus pateikti Žiedinės ekonomikos akto pasiūlymą. Tai – svarbus žingsnis siekiant tvarumo tikslų ir stiprinant apsirūpinimą vietinėmis antrinėmis žaliavomis. Šis aktas gali prisidėti tiek prie kainų mažėjimo, tiek prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad jis realiai skatintų perdirbimo sektoriaus augimą, atitiktų pramonės poreikius ir užtikrintų konkurencingumą“, – teigė P. Poderskis.
Taryboje ministrai apsikeitė nuomonėmis apie pasirengimą Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) Asamblėjai šių metų pabaigoje. UNEP yra pagrindinė aplinkos klausimus nagrinėjanti institucija pasauliniu mastu.
2025 m. rugpjūtį planuojama pratęsti 2024 m nepavykusias derybas dėl naujo tarptautinio teisiškai privalomo susitarimo dėl taršos plastiku, įskaitant jūrų aplinką.
ES siekia, kad šis susitarimas apimtų visą plastiko gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gavybos iki atliekų prevencijos ir tvarkymo. Tačiau dalis pasaulio valstybių nori kalbėti tik apie atliekų tvarkymą. ES nuomone, nesprendžiant priežasčių ir vien tvarkantis su pasekmėmis, tenka brangiai mokėti, todėl pirmiausia siūloma investuoti į prevencines priemones.
„Lietuva pritaria ES požiūriui, kad geriau jokio susitarimo dėl taršos plastiku nei pasiektas silpnas susitarimas. Būtina užtikrinti, kad visos pasaulio valstybės imtųsi prevencinių priemonių ir, kad už plastiko atliekų tvarkymą finansiškai atsakingas turėtų būti ir gamintojas, ir importuotojas“, – sakė aplinkos ministras.
Posėdyje dalyvavusiems ministrams Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrė Svitlana Grinčuk pristatė Rusijos kariuomenės poveikį aplinkai.
Ukrainos aplinkos ministerijos vertinimu, 30 proc. Ukrainos saugomų teritorijų patyrė neigiamą poveikį, dėl karo veiksmų kylantys gaisrai naikina miškus, didėja oro, vandens, dirvožemio tarša, nyksta biologinė įvairovė. Ši tarša neigiamai veikia žmonių sveikatą, o jos poveikis jaučiamas ir kitose valstybėse. Ukraina jau ne kartą akcentavo, kad būtina nustatyti metodiką kaip atlikti žalos fiksavimą bei vertinimą ir pareikalauti iš agresoriaus atsakomybės.
„Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ukraina ir teikti ekspertinę, techninę ir finansinę pagalbą. Ne sykį esame patvirtinę savo šalies poziciją, kad agresorius turi atsakyti už padarytus nusikalstamus veiksmus“, – kalbėjo P. Poderskis.
