Prezidentas Prabowo Subianto neseniai pasveikino savo kolegą iš Brazilijos Luizą Inacio Lula da Silvą Džakartoje, kad sustiprintų ryšius tarp sparčiai augančių ekonomikų.
Laikas yra reikšmingas. Susitikimas įvyko likus kelioms savaitėms iki Brazilijos COP30 derybų dėl klimato kaitos rengimo Beleme – triukšmingame uostamiestyje prie Amazonės upės žiočių.
Kaip ir Brazilijoje, Indonezijoje auga dideli atogrąžų miškai, kurie sulaukia intensyvaus tarptautinio patikrinimo dėl savo turtingos biologinės įvairovės ir pasauliniu mastu svarbaus anglies absorbentų vaidmens. Kaip ir Brazilija, Indonezija įgyvendino naują politiką, skirtą biokuro naudojimui skatinti.
Lyderiai, sutikę plėsti bendradarbiavimą kaip dviejų didžiausių pasaulyje biokuro gamintojų, tvirtina, kad energijos šaltiniai reikalingi norint sumažinti priklausomybę nuo importo ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Tačiau Indonezija šiuo keliu ėjo ir anksčiau.
2000-ųjų viduryje klesti tarptautinė labai universalaus palmių aliejaus – pagrindinio biodegalų sudedamosios dalies – paklausa, paskatino šalį išnaikinti milijonus hektarų atogrąžų miškų ir durpynų, kad atsirastų vietos didžiulėms plantacijoms.
Aukso karštligė dėl naftos išstūmė vietines bendruomenes, smulkius ūkininkus ir sunaikino gyvybiškai svarbias ekosistemas, dėl kurių išliks labai pavojingos rūšys, pavyzdžiui, orangutanai, Sumatros tigrai ir Javos raganosiai.
Pasak NASA, vien Borneo saloje toli gražu nesumažino anglies taršos, o žemdirbystė sukėlė didžiausią vienerių metų išmetamųjų teršalų padidėjimą per 2000 metų.
Mažėjanti paklausa ir apsaugos priemonių įdiegimas padėjo sulėtinti miškų naikinimą per ateinantį dešimtmetį, tačiau Subianto-Lula susitikimas atspindi nerimą keliantį biokuro, kaip pasaulinės prekės, atgimimą.
Brazilija COP30 metu paprašys tarptautinės bendruomenės pasirašyti įsipareigojimą, raginantį per ateinantį dešimtmetį keturis kartus padidinti vadinamųjų „tvariųjų degalų“, kurių pagrindinis yra biokuras, kiekį.
Siūlomas įsipareigojimas labai priklauso nuo naujos Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaitos, kurioje teigiama, kad naudojant naujovišką kurą ir padvigubėjus biokuro naudojimui, galima pasiekti keturis kartus daugiau. Tačiau mažuoju šriftu TEA pažymi, kad norint pasiekti tikslą, papildomos žemės nereikėtų.
Brazilijos COP30 įsipareigojimas nedaro tokio skirtumo – kelia susirūpinimą, kad auganti paklausa paskatins miškų kirtimą ir padidins konkurenciją dėl žemės, kurios ir taip mažai.
Rugpjūčio mėn. Brazilija panaikino sojų moratoriumą, kurį aplinkosaugininkai vertina už per pastaruosius du dešimtmečius pasiektą reikšmingą išsaugojimo naudą, kad būtų galima auginti daugiau.
Taip pat yra maisto klausimas.
Pasaulyje apie 90 procentų biokuro gamybos priklauso nuo pagrindinių maisto produktų. 2023 m. biokuro pramonė sunaudojo apie 200 mln. tonų kukurūzų, 8 mln. tonų kviečių, 40 mln. tonų augalinio aliejaus ir pakankamai cukranendrių bei cukrinių runkelių, kad pagamintų 50 mln. tonų cukraus.
Vienu vertinimu, šiuose augaluose sukaupta energija galėtų patenkinti minimalius 1,3 milijardo žmonių kalorijų poreikius, o norint pagaminti biokurą, kurio užtektų automobiliui nuvažiuoti tik 100 kilometrų, reikia beveik 3000 litrų vandens.
Biokuras taip pat turi rimtų padarinių atmosferai. Apskaičiuota, kad litras už litrą, įvertinus visą žemės paskirties pasikeitimo, kurį sukelia biokuro gamyba, poveikį, jie išskiria vidutiniškai 16 % daugiau anglies nei pakeičiamas iškastinis kuras.
Tačiau pereinant nuo biokuro negalima ignoruoti socialinių ir ekonominių realijų. Pavyzdžiui, naujoji Indonezijos politika kyla dėl palmių aliejaus pertekliaus šalyje ir poreikio išlaikyti užimtumą kaimo vietovėse.
Reaguodamos į tai, Indonezijos NVO vis dažniau pasisako už holistinį sprendimą, kuris apribotų plėtrą, pagerintų atsekamumą ir investuotų į bendruomenės valdymą, įskaitant decentralizuotą energetikos sistemą.
Metų pradžioje Indonezija oficialiai prisijungė prie BRICS – įtakingo besivystančių šalių bloko, kuris sudaro beveik pusę pasaulio gyventojų ir vykdo beveik ketvirtadalį visos prekybos.
Šalys taip pat išmeta 51 proc. Pastaraisiais metais blokas paskelbė pareiškimus, kuriuose teigiama, kad klimato kaita yra pagrindinis jos užsienio politikos prioritetas, ir praėjusią liepą įsipareigojo didinti tarpusavio finansavimą klimato kaitos srityje.
Jei Indonezija ir jos naujieji partneriai rimtai ketina kurti naujos rūšies ekonomiką, kuri veiktų pasaulio pietuose, nepakenkdama pažangai mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, jie turės suderinti savo aukštą retoriką su apčiuopiamais veiksmais. Nuoširdus pokalbis apie biokurą Beleme būtų gera vieta pradėti.
Cianas Delaney yra kampanijos koordinatorius, transportas ir aplinka
IPS JT biuras
© „Inter Press Service“ (20251107060519) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
