Europos klimato ir mobilumo ambicijos susilieja su sunkia realybe: žemyno kelių tinklas turi iš esmės pakeisti, jei Europos Sąjunga nori įgyvendinti savo dekarbonizacijos tikslus.
Kelių transportas tebėra Sąjungos judumo ir prekybos pagrindas, tačiau jis taip pat yra sektorius, atsakingas už didžiąją dalį su transportu susijusių išmetamųjų teršalų. Per pastaruosius du dešimtmečius krovinių ir keleivių mobilumo paklausa nuolat augo, todėl greitkelių infrastruktūrai kyla vis didesnis spaudimas.
Tačiau investicijos sumažėjo, todėl operatoriai susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, susijusiais su prisitaikymu prie klimato, skaitmeninimu, saugos atnaujinimu ir alternatyvių degalų infrastruktūros diegimu.
Artėjant kelių koncesijos sutarčių galiojimo pabaigai, sistemos finansinis stabilumas taip pat gali susilpnėti, jei nebus atnaujinami naudotojais pagrįsti finansavimo mechanizmai.
Tvarumas, sauga, skaitmeninimas
PwC atliktas tyrimas, kurį užsakė ASECAP, kiekybiškai įvertina investicijų, reikalingų Europos greitkeliams modernizuoti, mastą ir teigia, kad esant tinkamoms reguliavimo sąlygoms, didelę dalį išlaidų būtų galima susigrąžinti iš ekonominės grąžos.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad tinklo atnaujinimui visose ASECAP šalyse per ateinantį dešimtmetį prireiks apie 71,8 milijardo eurų, o su tvarumu susiję projektai sudarys beveik 70 proc.
Šios investicijos apima įkrovimo ir vandenilio papildymo stotis, dinamines sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo sistemas ir didelį perėjimą prie apšvietimo optimizavimo ir fotovoltinių plokščių, kurios, kaip teigiama ataskaitoje, gali padėti sutaupyti iki 75 proc.
Likusią dalį sudaro saugos patobulinimai ir skaitmeninimas, pvz., numatomos priežiūros sistemos, pažangios transporto paslaugos ir patobulinti ryšių tinklai. Tyrime taip pat nurodoma, kad važiavimas automobiliu ir rezervuotos juostos yra papildomos priemonės, galinčios sumažinti spūstis ir išmetamųjų teršalų kiekį.
Galimybė generuoti milijardus
Remiantis PwC tyrimu, nustatyti investicijų poreikiai yra pagrįsti konservatyviomis prielaidomis, padarytomis remiantis Europos koncesijų asociacijų tyrimo duomenimis, o tai reiškia, kad faktiniai poreikiai gali būti didesni. Tačiau analizė taip pat rodo, kad didelę visų išlaidų dalį galėtų kompensuoti pačių investicijų sukurta ekonominė vertė.
Ataskaitoje skaičiuojama, kad dėl planuojamų atnaujinimų visoje ES ekonomikoje būtų sukurta 72,7 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir apie 21 mlrd. eurų viešųjų pajamų. Šis ekonominis poveikis atsiranda dėl tiesioginės vertės, kurią sukuria statybos ir infrastruktūros įmonės, netiesioginė veikla visose tiekimo grandinėse ir susijusių darbuotojų namų ūkių išlaidų poveikis.
Tyrime paaiškinama, kad 71 milijardo eurų investicijų suma atspindi tarpines prekes, o 72,6 milijardo eurų – sukuriamą pridėtinę vertę ir kad modeliavimas pagrįstas Eurostato FIGARO sąnaudų-produkcijos lentelėmis.
Tačiau PwC ataskaitoje pabrėžiama, kad šie rezultatai labai priklauso nuo reguliavimo tikrumo.
Koncesiją gaunančios bendrovės įsipareigos atlikti esminius atnaujinimus tik tuo atveju, jei politika sudarys stabilią sistemą, kuri skatintų investicijas ir leis operatoriams susigrąžinti išlaidas iš kelių mokesčių ir ilgalaikio veiklos matomumo.
Be nuspėjamos ilgalaikės grąžos, perspėjama ataskaitoje, tokio masto investicijos, kurių reikia ES klimato kaitos tikslams paremti, nebus įgyvendintos.
Rinkliavos, nepakeičiamos finansavimo priemonės
Taip diskutuojama apie kelių mokesčių ir principo „teršėjas moka“ klausimą. Ataskaitoje teigiama, kad rinkliavos tebėra realiausias ir tvariausias greitkelių išmetamo anglies dioksido mažinimo finansavimo mechanizmas, ypač sugriežtinus valstybės biudžetus.
Cituojant nusistovėjusią ES aplinkosaugos politiką, tyrime pažymima, kad principo „teršėjas moka“ taikymas užtikrina, kad taršą sukeliantys asmenys padengtų padarytos žalos prevencijos ir ištaisymo išlaidas, o ne perkeltų šią atsakomybę mokesčių mokėtojams.
Praktiškai rinkliavos užtikrina, kad tie, kurie daugiausia naudojasi infrastruktūra ir daro didžiausią poveikį aplinkai, proporcingai prisidėtų prie jos priežiūros ir atnaujinimo. Tačiau ataskaitoje pastebima, kad rinkliavos nėra plačiai pripažįstamos visuomenėje, todėl kyla iššūkių jas įgyvendinti.
Teigiama, kad mokesčių mokėtojams reikia aiškesnio supratimo, kiek bendrojo biudžeto šiuo metu remiama kelių priežiūra ir kaip būtų galima sumažinti jų mokesčių naštą, jei kelių naudotojai ir teršėjai šias išlaidas padengtų tiesiogiai. Viešosios komunikacijos gerinimas apibūdinamas kaip esminis veiksnys, siekiant priimti priemones, kurios galiausiai yra teisingesnės.
Investicijos į dekarbonizaciją
Nors išlaidų poreikiams dominuoja investicijos į tvarumą, tyrime pabrėžiama, kad pagrindinės reikalingos technologijos – įkrovimo tinklai, išmanusis apšvietimas, fotovoltinė instaliacija, laisvo srauto rinkliavos – jau egzistuoja.
Ataskaitoje daroma išvada, kad pagrindinė kliūtis diegimui yra ne technologinė, o reguliavimo, pažymima, kad šių technologijų nauda būtų tiesioginė, tačiau tam reikia trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio reguliavimo stabilumo.
Ataskaitoje perspėjama, kad jei valstybės narės nuspręstų panaikinti rinkliavas, dėl to padidėtų investicijų atotrūkis, nes vien viešojo kapitalo neužtektų būtiniems atnaujinimams finansuoti.
ES įgyvendinant anglies dioksido kiekio mokesčių diferencijavimą pagal Direktyvą 2022/362, diskusijos apie tai, kas ir kaip moka už kelių dekarbonizaciją, sustiprės.
PwC tyrimas suteikia svarbos argumentui, kad greitkelių tinklas gali remti ekologišką perėjimą, tačiau tik tuo atveju, jei Europa priims finansavimo modelius, kurie suderina atsakomybę už aplinkos apsaugą su ekonomikos tvarumu.
(BM)
