Šalys pasiekė susitarimą JT viršūnių susitikime klimato kaitos šeštadienį po to, kai ES po įtemptų derybų su naftos gamintojais ir kylančios ekonomikos šalimis priėmė tekstą, kuriame tik netiesiogiai linktelėjo atsisakyti iškastinio kuro.
Beveik 200 šalių dvi savaites vedė derybas Brazilijos Amazonės mieste Beleme, o paskutinėmis dienomis buvo bemiegių naktų, kad būtų parengtas tekstas, kuris turi būti priimtas bendru sutarimu.
Europos Sąjunga ir kitos šalys siekė susitarimo, kuriame būtų pareikalauta laipsniško iškastinio kuro atsisakymo „gairės“, tačiau tekste tokių žodžių nėra.
Vietoj to projekte šalys raginamos „savanoriškai“ paspartinti savo veiksmus klimato srityje ir primenamas sutarimas, pasiektas COP28 Dubajuje. Šis 2023 m. susitarimas paragino pasaulį pereiti nuo iškastinio kuro.
ES, perspėjusi, kad viršūnių susitikimas gali baigtis be susitarimo, jei nebus sprendžiamas iškastinio kuro klausimas, pritarė sušvelnintai kalbai.
„Mes neslėpsime, kad norėtume turėti daugiau, siekti daugiau užmojų“, – žurnalistams sakė už klimatą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke'as Hoekstra.
„Turėtume tai palaikyti, nes tai bent jau eina teisinga kryptimi“, – sakė Hoekstra.
Daugiau nei 30 šalių, įskaitant Europos tautas, kylančios ekonomikos šalis ir mažas salų valstybes, pasirašė laišką, kuriame įspėjo Braziliją, kad jos atmes bet kokį susitarimą, jei neplanuos atsisakyti naftos, dujų ir anglies.
Tačiau vienas ES delegacijos narys naujienų agentūrai AFP sakė, kad 27 valstybių blokas yra „izoliuotas“ ir laikomas derybų „piktininkais“.
Siekimas laipsniškai atsisakyti naftos, anglies ir dujų – pagrindinių visuotinio atšilimo veiksnių – kilo dėl nusivylimo dėl to, kad nebuvo laikomasi COP28 susitarimo dėl perėjimo nuo iškastinio kuro.
Prancūzijos ekologinio pereinamojo laikotarpio ministrė Monique Barbut apkaltino naftos turtingą Saudo Arabiją ir Rusiją, taip pat anglies gamintoją Indiją ir „daugelį kitų“ kylančios ekonomikos šalių, kad jos atsisako kalbėti apie laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą.
Ji sakė, kad šeštadienį tekstas buvo blankus, bet jame nėra „nieko nepaprastai blogo“.
Susitarimo projektas užbaigia chaotiškas dvi savaites Beleme, kai vietiniai protestuotojai prasibrovė į renginio vietą ir užtvėrė įėjimą į ją praėjusią savaitę, o ketvirtadienį komplekse kilo gaisras, dėl kurio reikėjo masiškai evakuotis.
ES teigia, kad COP30 derybos „net iš tolo nepriartėjo“ prie priimtino klimato susitarimo
ES sumetė svarstytą klimato susitarimą, nes yra per toli nuo bloko…
2 minutes
Pinigai ir prekyba
Baigimas be susitarimo būtų juoda akis Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai, kuris skyrė politinį kapitalą to, ką jis pavadino „tiesos COP“, sėkme.
Tai taip pat buvo didelis išbandymas tarptautiniam bendradarbiavimui, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė vengti COP30.
„Mes taip pat turime pasverti geopolitikos foną ir galiausiai neturime jokio kito proceso“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos aplinkos apsaugos valstybės sekretorius Jochenas Flasbarthas.
Besivystančios šalys savo ruožtu paskatino ES ir kitas išsivysčiusias ekonomiką pažadėti daugiau pinigų, kad padėtų joms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, pvz., potvynių ir sausrų, ir pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ateities.
ES priešinosi tokiems raginimams, tačiau susitarimo projekte raginama dėti pastangas „bent patrigubinti“ prisitaikymo finansavimą iki 2035 m.
„Tarpvyriausybinėse derybose siekiama minimalaus bendro vardiklio, bet mūsų kova tęsis“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas derybininkas iš Bangladešo, tyliai priimdamas sąlygas.
ES taip pat atmetė formuluotę dėl prekybos tekste, kaip reikalavo Kinija ir kitos kylančios ekonomikos šalys. Prekyba pateikiama galutiniame juodraštyje.
