Europos etiški bankai stiprina socialinę ekonomiką, palaiko aukštą kreditų kokybę, remia socialinius ir bendruomeninius projektus, pranešta gruodžio 1 d. vykusioje konferencijoje ES parlamente.
Susitikime buvo aptartos 8-osios ataskaitos apie etiškus finansus Europoje „Kapitalas bendrai gerovei“ išvados.
Renginį, kuriame dalyvavo EP nariai ir kiti, organizavo Ethical Finance Foundation, Banca Etica ir Europos etinių ir alternatyvių bankų federacija (Febea).
Ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei 70 % etninių bankų paskolų buvo skirta socialinei ekonomikai. Tai iliustruoja, kaip etiški finansai gali derinti finansinį stabilumą su socialiniu poveikiu, teigiama.
Socialinė ekonomika Europoje yra reikšminga ir apima 4,3 milijono organizacijų, kurių apyvarta siekia 913 milijardų eurų, ir 11,5 milijono darbuotojų, ty apie 6,3 % darbo jėgos.
Šios organizacijos – nuo kooperatyvų ir savitarpio bendrijų iki asociacijų ir fondų, kurie laikosi demokratinio valdymo modelių ir reinvestuoja pelną į savo bendruomenes.
Susitikime buvo išgirsta, kad etiški bankai 2023 metais valdė 79 mlrd. eurų turtą, išlaikydami 67,91 proc. paskolos ir turto santykį.
palyginti su 60,9 % didelių Europos bankų.
Neveiksnių paskolų sudarė 1,61%, o tai buvo mažesnė nei 1,89% tradicinių bankų. Turto grąža siekė 0,75%, o didžiųjų bankų – daugiau nei 0,64%. Šie skaičiai taip pat rodo, kad etiški finansai yra „ne tik socialiai atsakingi, bet ir finansiškai tvirti“.
„Etinis poveikis gali būti suderintas su ekonomikos tvarumu“, – pažymima ataskaitoje.
Taip pat buvo pasakyta, kad etiški bankai yra pagrindiniai socialinės ekonomikos finansuotojai. Daugiau nei 70 % savo paskolų jie nukreipia kooperatyvams, savitarpio bendrijoms, asociacijoms ir fondams, o dideliems bankams – tik 19 %. Kai kuriais atvejais iki 93 % paskolų atitenka labai mažoms įmonėms, kurios dažnai neįtraukiamos į tradicinį kreditą.
Ataskaitoje teigiama, kad socialinė ekonomika vis labiau pripažįstama už savo indėlį į socialinę įtrauktį, užimtumą ir regioninę plėtrą, pridurdama, kad etiški bankai padeda kurti darbo vietas, skatina vietos investicijas ir stiprina socialinę sanglaudą visoje Europoje.
Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos ES ir nacionaliniams politikos formuotojams, kuriomis siekiama skatinti etišką finansavimą ir remti socialinę ekonomiką.
Pasiūlymai apima kapitalo priemonių (nuosavybės ir kvaziakcinio kapitalo) kūrimą, tinkamas labai mažoms įmonėms ir kooperatyvams, o ne vien tik kreditu.
Komentuodama šį renginį, Europos Parlamento narė iš Italijos Irene Tinagli, Tarpgrupės socialinės ekonomikos klausimais pirmininkė, atkreipė dėmesį į šiuolaikinio pasaulio iššūkius, „tokius kaip ekologiška ekonomika, energijos perėjimas, būstas, įtrauktis, socialinės ekonomikos pažanga“, ir pridūrė, kad „etiniai finansai atlieka lemiamą vaidmenį“, nepaisant besikeičiančių ES prioritetų, tokių kaip konkurencingumas ir nepakankamumas.
Taip pat kalbėdama Teresa Masciopinto, Fondazione Finanza Etica prezidentė, pridūrė: „Kai kapitalas remia žmones, bendruomenes ir tvarias įmones, jis formuoja esmines mūsų gyvenimo sąlygas, tokias kaip darbas, įtrauktis ir galimybė gauti esmines paslaugas.
„Finansai tampa lygybės, dalyvavimo ir demokratijos varomąja jėga, prisidedančia prie Europos atsparumo“.
Ataskaitos autorius Mauro Meggiolaro pabrėžė, kad 93 proc. etiškų bankų paskolų skiria labai mažoms įmonėms, kurios dažnai neįtraukiamos į tradicinius kreditus, nes yra rizikingos ar mažiau patikimos, ir pridūrė, kad etiški bankai taiko griežtesnius kriterijus investicijoms į ginkluotę, iškastinį kurą ar įmones, kurios pažeidžia žmogaus teises.
Pabrėždama, kad 70 procentų etiškų bankų paskolų yra nukreipta į socialinę ekonomiką, Banca Etica viceprezidentė Federica Ielasi paaiškino, kad etiška bankininkystė ir socialinė ekonomika yra ne du atskiri pasauliai, o dvi tos pačios Europos architektūros pusės.
Kalbėdama apie ES politikos ir įgyvendinimo priemonių sąsajos trūkumą, ji pridūrė: „Jos nėra sukurtos atsižvelgiant į socialinių įmonių ar mažesnių, į misiją orientuotų bankų dydį ar poreikius“.
„Viešosios priemonės, tokios kaip „Investuok ES“, yra būtinos, tačiau dažnai per daug centralizuotos regioniniu lygmeniu“, – pridūrė ji, pabrėždama, kad reikia garantijų, tokių kaip Socialinės ekonomikos garantijų fondas Italijoje ir Ispanijoje, taip pat kapitalo priemonių, įskaitant pacientų kapitalą, socialinei ekonomikai tobulinti.
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
