Kristerssono komentarai atskleidė ilgalaikę žalą daugelio Europos vyriausybių ir JAV santykiams po Trumpo reikalavimų atimti salos „nuosavybę“ iš Švedijos kaimynės Danijos.
„Dėl labai akivaizdžių priežasčių, be jokios abejonės, pasitikėjimas nukentėjo“, – sakė Kristerssonas šią savaitę, prieš pat kelionę į Miuncheno saugumo konferenciją. „Aš visiškai nesakau, kad tai nepataisoma, ir nemanau, kad taip yra, bet, žinoma, tonas, kurį amerikiečiai naudojo prieš europiečius, kanadiečius, Daniją, nekuria pasitikėjimo.
Akivaizdu, kad konfliktas tarp JAV ir Europos šalių aštriausią tašką pasiekė pirmosiomis 2026 metų savaitėmis dėl įšalusios 57 000 gyventojų teritorijos likimo tolimojoje šiaurėje. Tačiau įtampa augo nuo tada, kai prieš metus Trumpas vėl įžengė į Baltuosius rūmus, o pagrindinė priežastis slypi kur kas giliau nei Arkties ledas.
Tarifai ir neramumai
Viskas, kas susiję su D. Trumpo politinėmis pasaulėžiūromis, prieštarauja įprastam būdui, kuriuo Europos centristai dešimtmečius valdė savo šalis. Jo agresyvus siekis pertvarkyti tarptautinės prekybos susitarimus Amerikos naudai, lydimas muitų pūgos, ir ryžtingos pastangos priversti Ukrainą sudaryti taikos susitarimą (kartu kalbant apie būsimus susitarimus su Rusija) sustiprino požiūrį, kad Amerikos vadovybė nebėra patikima sąjungininkė Europai.
Tada gruodį pasirodė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo strategija. Šiame dokumente juodai ant balto buvo distiliuotas labai kritiškas naujas Vašingtono požiūris į tradicinius transatlantinius santykius. Straipsnyje išdėstytas platus planas, kaip JAV vyriausybei įsikišti ir paremti MAGA „patriotines“ partijas, kad pakreiptų Europos politikos kryptį ir išgelbėtų žemyną nuo migracijos, kuri kelia grėsmę „civilizacijos ištrynimui“.
JAV administracijos vyresnieji asmenys per pastaruosius metus taip pat kišosi į politiką Vokietijoje, Prancūzijoje, JK ir kitose šalyse.
