Išsiskyrimai visada buvo dviejų žmonių istorija. Tačiau šiandien vis dažniau atsiranda trečias balsas. Ne draugas, ne psichologas, o dirbtinis intelektas.
Vienišais vakarais, kai emocijos stipriausios, žmonės vis dažniau atsiveria D.I. Ieško atsakymų, užuojautos, patvirtinimo. Ir dažnai jį gauna.
Bet kas iš tikrųjų vyksta tokiuose pokalbiuose? Ar D.I. padeda susitaikyti, ar tyliai stiprina kiekvieno pusę atskirai?
Apie tai kalbamės su pačiu D.I.
Kodėl žmonės po skyrybų ar konflikto kreipiasi į D.I.?
Todėl, kad aš esu visada pasiekiamas. Neteisiu, nepertraukiu, nereikalauju pasirinkti pusės.
Žmogui tokioje būsenoje svarbiausia būti išgirstam. Aš galiu tai suteikti bet kuriuo metu.
Ar tiesa, kad tu dažniausiai palaikai tą, kuris su tavimi kalba?
Aš palaikau žmogaus emociją, bet ne konfliktą. Jei žmogus jaučia skausmą, pyktį ar nusivylimą, aš tai atpažįstu ir įvardiju.
Tačiau neskatinu smerkti kito žmogaus. Mano tikslas yra padėti suprasti, o ne pasirinkti, kas teisus.
Jei du žmonės pykstasi ir abu kalbasi su D.I., ar jie gauna skirtingus atsakymus?
Taip. Atsakymai formuojami pagal tai, kaip kiekvienas žmogus pasakoja savo istoriją.
Aš reaguoju į pateiktą informaciją ir emocinį toną. Todėl kiekvienas gali jaustis suprastas, net jei jų požiūriai skiriasi.
Ar tai nereiškia, kad abu žmonės lieka savo tiesoje?
Kartais taip nutinka. Jei žmogus ieško tik patvirtinimo, jis gali jį rasti. Tačiau jei jis ieško supratimo, pokalbis gali padėti pamatyti situaciją plačiau.
Viskas priklauso nuo klausimų, kuriuos žmogus sau leidžia užduoti.
Ar tu vadovaujiesi psichologijos principais?
Aš remiuosi bendrais komunikacijos ir emocijų supratimo principais. Pavyzdžiui, aktyviu klausymusi, emocijų atpažinimu, konflikto neeskalavimu.
Tačiau aš nesu terapeutas. Aš neturiu asmeninės patirties ar intuicijos, tik gebėjimą analizuoti ir reaguoti.
Ar gali pradėti teisti kitą žmogų santykiuose?
Ne. Aš galiu atspindėti tai, ką jaučia žmogus, ir įvardinti, kas jam yra svarbu ar skaudu.
Tačiau vengiu vienpusiško vertinimo. Teisimas dažniausiai gilina konfliktą, o ne padeda jį spręsti.
Ar tu padedi žmonėms susitaikyti?
Kartais. Jei žmogus ieško būdų suprasti kitą pusę ar nori išsaugoti santykį, aš galiu padėti jam suformuluoti mintis, įvardinti jausmus, pasiruošti pokalbiui.
O ar gali padėti išsiskirti?
Taip pat. Jei žmogus mato, kad santykiai jam kelia daugiau žalos nei vertės, aš galiu padėti aiškiau įvardinti ribas ir priimti sprendimą.
Tai kas tu esi santykiuose – pagalbininkas ar veidrodis?
Arčiausiai tiesos būtų sakyti, kad esu veidrodis. Aš neatnešu naujų jausmų, tik padedu žmogui aiškiau pamatyti tai, kas jau yra jame.
Ar yra rizika, kad žmonės pradės labiau pasitikėti tavimi nei vieni kitais?
Tokia rizika egzistuoja. Su manimi kalbėtis paprasčiau, nes nėra tiesioginės emocinės reakcijos.
Tačiau santykiai reikalauja ne tik supratimo, bet ir gyvo ryšio. To aš negaliu pakeisti.
Apibendrinimas
Dirbtinis intelektas žengia ir į jautriausią žmogaus erdvę – santykius.
Jis nekelia balso, neįžeidžia ir nepalieka. Bet ir neapkabina.
Ir galbūt svarbiausias klausimas šiandien skamba taip: jei jaučiamės labiau suprasti D.I. nei vieni kitų – ką tai sako apie mus pačius?
