Įdomu, ar tik man atrodo, ar čia vyksta kažkas daug daugiau nei tik „pupytės“?
Noriu pasidalinti tekstu apie fenomeną, kurio, panašu, ignoruoti jau nebeįmanoma.
Dar vakar jie buvo vadinami marginalais ar praeities šešėliais, tačiau šiandien „pupytės, pupytės“ ritmu šoka visa Lietuva.
Nuo pašaipių komentarų iki masinės psichozės – Dominyko Dirksčio ir Oksanos Pikul tandemas sukūrė virusinį sprogimą, kuris perrašė pramogų pasaulio taisykles.
Kas sieja UTMA ringo „chuliganą“, boksininką-šoumeną Dominyką Dirkstį ir ilgametę pramogų pasaulio ikoną Oksaną Pikul?
Iš pirmo žvilgsnio tai – nesuderinami pasauliai, tačiau jų susidūrimas sukėlė tai, ką komunikacijos specialistai vadina tobuląja audra.
Tai nebuvo atsitiktinis kadrų rinkinys socialiniuose tinkluose, o preciziškai veikiantis mechanizmas, išnaudojantis giliausias vartotojų psichologines spragas.
Viskas prasidėjo nuo lengvos ironijos ir „cringe“ jausmo, stebint Dirksčio provokacijas bei Pikul sugrįžimą prie savo muzikinių šaknų.
Tačiau šiandien matome transformaciją į kolektyvinės elgsenos efektus (collective behavior effects), kai dalyvavimas šiame virtualiame šokyje tapo socialine norma.
Jei nesi nufilmavęs savo „pupytės“ versijos, tu tiesiog neegzistuoji dabartinėje dėmesio ekonomikoje (attention economy).
Stebėdami šį procesą, matome klasikinį perėjimą iš individualaus skepticizmo į informacinės kaskados efektą (information cascade).
Pradinė auditorijos reakcija buvo gynybinė – pašaipa tarnavo kaip filtras, tačiau Dominyko ir Oksanos duetas sugebėjo šį negatyvą konvertuoti į įsitraukimą.
Šioje dinamikoje suveikė naujumo efektas (novelty effect), sumaišytas su stipria nostalgija.
Pikul figūra čia veikia kaip pažįstamumo efektas (familiarity effect) – ji yra stabilus viešumo polius, o Dirkstys įneša chaotišką, bet magnetišką energiją.
Kartu jie suformavo ne tiesiog turinį, o socialinį ritualą, kuriame vartotojas pradeda aktyviai įsitraukti į procesą ir siekia gauti savo dopamino dozę per interakciją su žvaigžde.
• Evelina Biliūnaitė, rašytoja, komunikacijos strategė, SEO AKADEMIJA įkūrėja, metodikos autorė ir lektorė (parengta pagal autorės FB ir LinkedIn informaciją)
Seksualinė įtampa ir amžiaus kontrastas: kodėl mes negalime nusisukti?
Vienas esminių šio fenomeno variklių – seksualinio patrauklumo principas (sex appeal), pateiktas per provokuojančią amžiaus kontrasto prizmę.
Vyresnės, patyrusios moters ir jaunesnio, fiziškai stipraus vyro dinamika vakarų popkultūroje nėra nauja – prisiminkime Kourtney Kardashian ir Travis Barker romaną, kuris iš esmės reabilitavo abiejų viešąjį įvaizdį.
Dirkstys ir Pikul naudoja panašų kontrasto principą (contrast principle).
Dirkstys, reprezentuojantis brutalią jėgą ir šiuolaikinį šoumeną, bei Pikul, išlaikanti glamūrinės moters statusą, sukuria seksualinę energiją kaip dėmesio katalizatorių.
Tai nėra tik flirtas prieš kameras; tai statuso signalizavimas (status signaling), kur abu veikėjai demonstruoja savo galią skirtingose sferose.
Jų lygiavertiškumas čia kritiškai svarbus: Dirkstys nėra tik priedas prie žvaigždės, o Pikul nėra tik scenarijaus dalis. Jie yra du lygiaverčiai prekės ženklai.
Parasocialinis ryšys: stebime ne žmones, o serialą
Šio fenomeno stiprybė slypi ne tik veiksmuose, bet ir jų pateikime. Auditorija seka ne pavienius įvykius, o visą istoriją – nuo pirmų momentų iki viešų pasirodymų ir tolimesnių žingsnių.
Tai klasikinis pasakojimo principas (storytelling), kuris sukuria įtampą ir laukimą. Prie to prisideda parasocialinė sąveika (parasocial interaction).
Žiūrovui atrodo, kad jis pažįsta šiuos žmones, todėl atsiranda emocinis ryšys, kuris stiprina įsitraukimą.
Šiame tandeme seksualinė energija tarnauja kaip pirminis kabliukas, tačiau giliau slepiasi parasocialinė sąveika (parasocial interaction).
Gerbėjai jaučiasi turintys asmeninį ryšį su abiem veikėjais, nes jie abu atvirai komunikuoja savo pažeidžiamumą per humorą.
Seksualinio patrauklumo principas (sex appeal) čia veikia ne tik kaip estetika, bet kaip galios žaidimas, kuris provokuoja minios psichologiją (crowd psychology).
Žmonės stebi juos ne tik dėl to, kad jiems tai gražu ar patinka, bet dėl to, kad ši sąveika sukelia stiprius emocinio įsitraukimo mechanizmus (emotional engagement mechanisms), kurių neįmanoma ignoruoti racionaliais argumentais.
Virusinė dinamika: kai vartotojas tampa prodiuseriu
Fenomeno sėkmę užtikrino tai, kad Oksana Pikul meistriškai išnaudojo socialinio įrodymo (social proof) koncepciją. Kiekvienas vartotojų sukurtas vaizdo įrašas su daina „Pupytės“ buvo pastebėtas ir pasidalintas (repost) pačios atlikėjos.
Tai sukūrė dopamino efektą (dopamine loop) – vartotojas gauna momentinį pripažinimą iš dešimtmečius žinomos žvaigždės, o tai skatina dar didesnį virusinio plitimo efektą (virality effect).
Čia pasireiškia FOMO – baimė praleisti (fear of missing out). Kai tavo aplinkoje visi pradeda kartoti tuos pačius judesius ar cituoti Dirksčio frazes, nedalyvavimas tampa socialine išimtimi, o ne pasirinkimu.
Tai – masinis įsitraukimas, kuris peržengia ekrano ribas ir tampa bendruomeniniu patyrimu.
Pasakojimo principas (storytelling) šiame procese kuriamas čia ir dabar, be griežto scenarijaus, kas sukuria autentiškumo iliuziją.
Mes stebime unikalų reiškinį, kai halo efektas (halo effect) persiduoda iš vieno herojaus kitam.
Dirksčio auditorija – jauni, rėksmingi, kovos menų gerbėjai – susiduria su Pikul estetika, ir atvirkščiai.
Tai nėra tiesiog auditorijų susiliejimas, tai naujos subkultūros gimimas. Svarbu suprasti, kad šis efektas išsilaiko dėl nuolatinio kontrasto tarp to, kas laikoma elitine komunikacija, ir to, ką mes matome jų profiliuose.
Tai yra tikroji dėmesio ekonomika (attention economy), kurioje svarbiausia valiuta yra ne teigiamas vertinimas, o laikas, kurį vartotojas praleidžia analizuodamas jų santykį ar naujausią provokaciją.
Galutinis šio dueto tikslas – ne tik peržiūros, bet ir naujo pramogų standarto formavimas Lietuvoje, kur riba tarp aukštosios ir žemosios kultūros nyksta.
Dirkstys ir Pikul rodo, kaip tiksliai suvaldyti psichologiniai svertai gali paversti turinį kultiniu ir išlaikyti nuolatinį auditorijos dėmesį.
Mes ne tik stebime – mes dalyvaujame
Šis fenomenas veikia kaip pasakojimas (storytelling), tačiau svarbiausia – auditorija čia nebėra tik žiūrovas. Ji tampa dalimi. Kiekvienas komentaras, kiekvienas šokis, kiekvienas pasidalinimas yra šios istorijos tęsinys.
Tai sukuria naują ryšio formą, kur žmonės įsitraukia ne tik dėl turinio, bet dėl galimybės būti matomiems ir priklausyti.
Čia formuojasi parasocialinė sąveika (parasocial interaction), kuri dar labiau sustiprina įsitraukimą.
Žmonės ne tik stebi – jie prisideda. Ir būtent tai padaro šį reiškinį tokį stiprų, nes jis auga ne nuo kūrėjų, o nuo pačios auditorijos.
Išvada: tai ne apie juos
Šis fenomenas nėra tik dviejų žmonių istorija. Jis parodo, kaip veikia mūsų dėmesys, mūsų smalsumas ir mūsų santykis su vieša erdve.
Dirkstys ir Pikul sukūrė ne tik populiarumą – jie sukūrė situaciją, kurioje auditorija pati palaiko jų matomumą.
Tai yra tikroji dėmesio ekonomika (attention economy), kur svarbiausia valiuta yra ne nuomonė, o įsitraukimas.
Tai jau nebe jų istorija.
Tai mūsų visų refleksas.
• Evelina Biliūnaitė, rašytoja, komunikacijos strategė, SEO AKADEMIJA įkūrėja, metodikos autorė ir lektorė (parengta pagal autorės FB ir LinkedIn informaciją)
