Lietuvos ligoninių asociacija ragina peržiūrėti 2026 metų sutarčių finansavimo sąlygas, teigdama, kad jos neatitinka realių gydymo įstaigų išlaidų.
Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas sako, jog numatytos lėšos gali nepadengti augančių kaštų ir kelti iššūkių užtikrinant paslaugas pacientams.
Lietuvos ligoninių asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Vyriausybę, ragindama peržiūrėti 2026 metų sutarčių su gydymo įstaigomis finansines sąlygas.
Asociacijos teigimu, šiuo metu siūlomas finansavimo modelis neužtikrina tvarios gydymo įstaigų veiklos ir gali neigiamai paveikti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.
Rašte pažymima, kad sutarčių projektuose numatytas finansavimas ir jo paskirstymo principai nepakankamai atspindi realias gydymo įstaigų išlaidas bei paslaugų mastus.
Nors bendros finansavimo sumos formaliai atrodo didesnės nei ankstesniais metais, dalis jų skirta naujoms funkcijoms – pavyzdžiui, skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų užtikrinimui, todėl realus finansavimo augimas yra gerokai mažesnis.
Asociacijos vertinimu, tai didina finansinę įtampą ir kelia riziką, kad gali mažėti paslaugų apimtys bei jų prieinamumas pacientams.
Taip pat pabrėžiama, kad gydymo įstaigų finansiniai įsipareigojimai nuolat auga. Pagal kolektyvinę sutartį numatytas darbo užmokesčio didinimas, papildomos apmokamos darbuotojų poilsio ir kvalifikacijos dienos, o kartu kyla energijos, medikamentų, kuro ir kitų paslaugų kainos.
Dėl šių priežasčių didžioji dalis viešųjų gydymo įstaigų 2025 metus jau baigė nuostolingai, o siūlomos 2026 metų finansavimo sąlygos, anot asociacijos, gali dar labiau pabloginti jų finansinę padėtį.
Lietuvos ligoninių asociacija siūlo sutartis sudaryti atsižvelgiant į faktinį suteiktų paslaugų kiekį, indeksuoti paslaugų kainas, įvertinti darbo užmokesčio augimą bei numatyti finansinį rezervą, kuris padėtų užtikrinti stabilų gydymo įstaigų darbą.
Raseinių ligoninė: finansavimas gali nepadengti augančių išlaidų
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad šių metų sutarties projektas ligoninėje sutiktas be optimizmo.
„Sutarties projektas neatitinka šios dienos realybės – jis beveik identiškas praėjusių metų sutarčiai. Panašu, kad numatyto finansavimo gali nepakakti visiems įsipareigojimams, kuriuos turime tiek darbuotojams, tiek pacientams“, – sakė ligoninės vadovas.
Anot jo, 2025 metais Valstybinė ligonių kasa Raseinių ligoninei skyrė 9 mln. 820 tūkst. 541 eurą, iš kurių net 77 proc. sudaro darbo užmokesčiui skirtos lėšos.
Likusi dalis turėjo padengti augančias išlaidas – mokesčius, medicinos įrangos atnaujinimą, vaistus ir kitas būtinas priemones.
„Išlaidos tik didėja, o VLK finansavimas neatitinka šių dienų realybės“, – piktinasi vadovas.
Pasak gydymo įstaigų atstovų, sprendimai dėl finansavimo turės tiesioginę įtaką ne tik ligoninių finansiniam stabilumui, bet ir pacientų galimybėms laiku gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, ypač regionuose.
