Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: efektyviems vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje sprendimams būtinas sisteminis duomenų rinkimas ir koordinuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas

2026 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą dėl vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje, siekdama įvertinti, kokia pažanga yra pasiekta šioje srityje.

„Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje išlieka vienu svarbiausių šiandienos iššūkių, ypač augant socialinių tinklų ir interneto platformų įtakai vaikų emocinei bei psichologinei sveikatai. Šiuo metu Seime svarstomos įvairios įstatymų iniciatyvos, todėl ypač svarbu išgirsti institucijų vertinimus ir pasiūlymus dėl vaikų apsaugos stiprinimo skaitmeninėje erdvėje“, – teigė posėdžiui pirmininkavusi Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotoja Ligita Girskienė.

Komisija tęsia 2025 m. pavasarį pradėtą šio klausimo parlamentinę kontrolę.

Primename, kad komisija kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu ir Švietimo ir mokslo komitetu 2025 m. balandžio mėnesį bendro posėdžio metu nutarė siūlyti Tarpžinybinei vaiko gerovės tarybai prie Vyriausybės imtis lyderystės:

▪ apjungti institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ir inicijuoti naujas vaikų saugumo internete didinimo priemones;

▪  aptarti gerosios praktikos pavyzdžius, taikomus Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ir priimti kompleksinius sprendimus, apjungiant įvairialypes priemones, apimančias prevenciją ir neteisėtos veikos užkardymą;

▪ inicijuoti ir išplėsti vaikams, jaunimui ir tėvams skirtas socialines reklamas apie grėsmes socialinėje erdvėje,  saugaus vaikų elgesio internete prevencines ir pagalbos priemones;

▪  aktyviai bendradarbiauti su visuomeniniu transliuotoju LRT.

Taip pat protokoliniu sprendimu siūlyta:

▪ Vyriausybei sutelkti institucijas, atsakingas už grėsmių internete mažinimą, diskutuoti ir kurti efektyvius algoritmus, skirtus neteisėtoms veikoms internete atpažinti ir užkardyti;

▪ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Nacionaline švietimo agentūra peržiūrėti ugdymo programas, jas papildant paveikiu ir vaikams suprantamu turiniu apie socialinėje erdvėje kylančias grėsmes ir rekomendacijomis, kaip saugiai elgtis internete, taip pat minėtais klausimais peržiūrėti ir papildyti Gyvenimo įgūdžių programą, parengti šviečiamojo pobūdžio medžiagą 1-4 klasių mokiniams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Nuo 2025 m. pavasario iki šiol Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba surengė 4 posėdžius vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje problematikai aptarti. Tarybos posėdžiuose diskutuota apie vaikams kylančias grėsmes, vaikų apsaugos nuo jų didinimo šiuo metu įgyvendinamas priemones ir planuojamas naujas iniciatyvas. Komisija 2025 m. pavasarį buvo informuota apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros atliktus ir planuojamus darbus, siekiant didinti vaikų skaitmenines kompetencijas.

Komisijos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pristatė Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos parengtą informaciją apie ministerijų ir kitų institucijų vykdomas ir planuojamas naujas priemones, taip pat Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos planuojamas iniciatyvas, skirtas didinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akcentuota, kad svarstant vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje klausimus, svarbu vertinti ne tik netinkamo turinio prieinamumą, bet ir socialinių tinklų poveikį vaikų psichologinei būklei: socialinių tinklų algoritmai gali skatinti priklausomybę, neigiamai veikti vaikų savivertę, emocinę būklę ir didinti depresijos bei nerimo riziką. Atkreiptas dėmesys į tai, kad vaikai neretai labai ankstyvame amžiuje susiduria su jų amžiui netinkamu turiniu, įskaitant pornografinę ar smurtinio pobūdžio medžiagą. Neigiamas skaitmeninės erdvės poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų emocinei raidai, bendravimo įgūdžiams ir psichikos sveikatai.

„Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje šiandien tampa ne tik technologijų, bet ir visuomenės psichikos sveikatos klausimu. Turime ieškoti balanso tarp technologijų teikiamų galimybių ir būtinybės apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio, priklausomybę skatinančių algoritmų bei perteklinio ekranų naudojimo“, – teigė Komisijos narė Jekaterina Rojaka.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gaunamų pranešimų apie vaikams žalingą ir draudžiamą turinį internete sparčiai didėja: 2025 m. gauti 3518 pranešimų apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Palyginti su 2024 m. (2177 pranešimai),  pranešimų skaičius išaugo 62 proc. 2026 m. I ketvirtį gauti 607 pranešimai apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete, ir tai sudaro 2 kartus daugiau pranešimų, palyginti su 2025 m. I ketvirčiu (302 pranešimai). Daugiausia nerimo kelia itin sparčiai augantis kibernetinių patyčių mastas, per metus jų skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus, o per trejus metus – net 5. Vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai ir kibernetinės patyčios išlieka vienomis jautriausių bei aktualiausių problemų. Tai rodo ne tik augančias grėsmes skaitmeninėje erdvėje, bet ir didėjantį visuomenės sąmoningumą bei aktyvesnį pranešimą apie pastebėtus pažeidimus.

Akcentuota, kad vaikai, kartais net atsitiktinai, per reklamas, nuorodas ar platformų rekomendacijas pasiekia pornografinį, smurtinį ar kitą jų amžiui netinkamą turinį. Vaikai itin daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir kitose internetinėse platformose, o tai didina tiek psichologinių, tiek socialinių rizikų pasireiškimo tikimybę.

„Akivaizdu, kad technologijos vystosi greičiau nei mūsų gebėjimas apsaugoti vaikus nuo jų keliamų grėsmių. Todėl būtina stiprinti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir visuomenės, tėvų bei ugdymo įstaigų skaitmeninį raštingumą, kad vaikai internete jaustųsi saugiau“, – teigė Komisijos posėdžio pirmininkė L. Girskienė.

Institucijos pristatė įgyvendinamas ir tobulinamas bei naujas iniciatyvas, skirtas didinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, užkardyti neteisėtą veiklą skaitmeninėje erdvėje, stiprinti vaikų ir šeimų skaitmeninį raštingumą. Komisija ragino institucijas teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, siekiant didinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, riboti netinkamo turinio internete prieinamumą vaikams ir neteisėtos veikos užkardymą skaitmeninėje erdvėje.

Akcentuota, kad labai svarbu šioje srityje vykdyti reguliarią ir kompleksinę stebėseną, siekiant sistemiškai vertinti, kokia pažanga yra pasiekta vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimais, taip pat proaktyviai reaguoti į skaitmeninėje erdvėje vaikams didėjančias ir atsirandančias naujas grėsmes, telkti institucijas kartu spręsti darbe kylančius iššūkius, skatinti inicijuoti ir įgyvendinti naujas užsienio gerosios patirties vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje priemones.

Komisija siūlo Tarpžinybinei vaiko gerovės tarybai inicijuoti nacionalinės vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje stebėsenos švieslentės sukūrimą – aiškią tarpinstitucinę rodiklių sistemą, kuri leistų realiu laiku arba periodiškai stebėti pagrindinius rizikos ir pažangos indikatorius. Tokia sistema padėtų ne tik matyti bendrą situacijos vaizdą, bet ir aiškiau identifikuoti atsakomybės sritis bei priimti duomenimis grįstus sprendimus.

„Šiandien vis dar susiduriame su fragmentuotais duomenimis apie vaikų patiriamas rizikas skaitmeninėje erdvėje. Viena institucija mato kibernetines patyčias, kita – žalingą turinį, trečia – psichikos sveikatos pasekmes, tačiau valstybė vis dar neturi bendro paveikslo. Norint priimti efektyvius sprendimus, turime sukurti bendrą stebėsenos sistemą – savotišką švieslentę, kuri leistų nuosekliai matuoti problemos mastą, pažangą ir rizikų pokyčius“, – teigė komisijos narė J. Rojaka.

Komisijos vertinimu, tokioje švieslentėje galėtų būti stebimi tokie rodikliai kaip pranešimų apie žalingą ar draudžiamą turinį skaičius, kibernetinių patyčių mastas, vaikų susidūrimas su pagal amžių netinkamu turiniu, pagalbos kreipinių dinamika, mokyklų prevencinių programų aprėptis, vaikų ir tėvų skaitmeninio raštingumo rodikliai, taip pat pažanga, įgyvendinant amžiaus patikros sprendimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovo teigimu, amžiaus patikros sprendimai dėl naudojimosi socialiniais tinklais yra vienas iš svarbių darbų. Tai viena pagrindinių krypčių, kuria juda tiek Europos Sąjungos reguliavimas, tiek praktiniai nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje. Akcentuota, kad šiemet Europos Komisija paskelbė Rekomendaciją dėl bendros amžiaus patikrinimo technologijų sistemos visoje Europos Sąjungoje, kurioje numatyti konkretūs lūkesčiai valstybėms narėms. Rekomendacijoje nurodoma, kad iki 2026 m. birželio 30 d. valstybės narės turėtų pateikti komisijai nacionalinius įgyvendinimo planus, o iki 2026 m. pabaigos užtikrinti praktinį amžiaus patikros sprendimų prieinamumą. Paminėta, kad Lietuvoje pasirengimo procesai juda per lėtai: nėra iki galo aiškaus praktinio įgyvendinimo modelio, nėra suformuoto institucinių vaidmenų pasiskirstymo, o pagal minėtą Europos Komisijos rekomendaciją iki 2026 m. pabaigos privaloma sukurti skaitmeninės tapatybės dėklė Lietuvoje dar nepradėta kurti.

„Akivaizdu, kad vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimai reikalauja ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus visų institucijų bendradarbiavimo. Turime ne tik kalbėti apie rizikas, bet ir užtikrinti realiai veikiančias prevencijos, kontrolės bei pagalbos priemones vaikams ir jų šeimoms. Komisija parlamentinės kontrolės lygiu ateityje stebės ir vertins institucijų veiksmus ir priemonių įgyvendinimą, siekiant užtikrinti efektyvesnę vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje“, – apibendrindama posėdį teigė Seimo narė L. Girskienė.

Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Policijos departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Nacionalinės švietimo agentūros, viešosios įstaigos „Skaitmeninės etikos centras“ ir Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai.

Daugiau informacijos:

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė

Modesta Petrauskaitė

Tel. (0 5) 209 6673

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855