Trečiadienį dėl galimo bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvos oro erdvę dalis šalies gyveno pagal karo meto scenarijų – gyventojai gavo perspėjimo žinutes, Vilniaus apskrityje buvo nurodyta eiti į priedangas, aktyvuota NATO oro policijos misija, o virš Vilniaus oro uosto laikinai uždaryta oro erdvė. Tačiau bene daugiausia klausimų po šio incidento kilo ne dėl paties objekto, o dėl valstybės pasirengimo ir reakcijos.
„Prasta valdžios institucijų komunikacija ir tai, kad mūsų valstybė apie galimą grėsmę, atskrendančius dronus, informaciją gauna iš Baltarusijos kariuomenės arba iš Latvijos. Tai yra tikrai nepriimtina ir nepateisinama valstybei, kuri pati gali daug ką padaryti. Bet šį chaosą priimkime kaip brangią ir neišvengiamą pamoką“, – sako Seimo narys Artūras Zuokas.
Reaguodamas į incidentą, A. Zuokas šiandien Seime įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma sukurti aiškų teisinį pagrindą stacionariosioms ir mobiliosioms triukšmo matavimo sistemoms. Projekte numatoma, kad jos galėtų būti naudojamos ne tik eismo priežiūrai, bet ir viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslams. Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Artūras Zuokas.
Pasak A. Zuoko, kalbama apie dvigubo panaudojimo infrastruktūrą, kuri taikos metu spręstų triukšmingo transporto problemą miestuose, o ekstremalių situacijų metu padėtų operatyviai identifikuoti ore judančius objektus.
„Tai reiškia, kad taikos metu akustiniai radarai galėtų matuoti triukšmingą transportą. Ar tai būtų motociklai su perdarytais duslintuvais, ar sportiniai automobiliai, kurie nepaiso geros kaimynystės principo – juos fiksuoti ir pagal tai išskirti baudą, lygiai taip pat, kaip tai daroma už greičio viršijimą“, – teigia A. Zuokas.
Anot parlamentaro, tos pačios sistemos galėtų būti panaudojamos ir saugumo reikmėms.
„Esant grėsmei, kokia buvo šiandien, tie patys radarai galėtų fiksuoti atskrendančius dronus ar kitas oro kovos priemones ir labai tiksliai nustatyti trajektoriją, skrydžio greitį ir kryptį“, – sako parlamentaras.
Aiškinamajame rašte konstatuojama, kad dabartinis reguliavimas nesukuria aiškaus teisinio mechanizmo, kuris leistų objektyviai identifikuoti konkrečią transporto priemonę kaip triukšmo šaltinį ir patikimai užfiksuoti momentinį pažeidimą realiuoju laiku. Projekte siūloma įstatyme apibrėžti stacionariąją triukšmo matavimo priemonę kaip kelyje ar gatvėje nejudamai įrengtą eismo priežiūros priemonę su programine įranga transporto priemonių keliamam triukšmui nustatyti ir fiksuoti. Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad stacionariosios ir mobiliosios triukšmo matavimo priemonės gali būti naudojamos ne tik eismo priežiūros tikslams, bet ir kitais įstatymų nustatytais viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais.
Kartu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnį ir nustatyti, kad už motorinių transporto priemonių, neatitinkančių nustatytų triukšmo reikalavimų, vairavimą, taip pat už tokio pažeidimo nustatymą naudojant stacionarias ar mobilias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, vairuotojams grėstų bauda nuo 50 iki 100 eurų. Abiejų projektų įsigaliojimas numatytas nuo 2027 m. sausio 1 d., o iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus dėl triukšmo matavimo sistemų įrengimo, naudojimo ir duomenų tvarkymo.
A. Zuoko teigimu, technologiniai sprendimai Lietuvai yra prieinami jau dabar.
„Šiandien yra ne vienas pasiūlymas ir, tarp kitko, tai yra bendros įmonės Lietuvos ir ukrainiečių, kurie pasiruošę tokius akustinius radarus pastatyti palei Lietuvos pasienį arba apjuosti Vilniaus miestą tokiu radarų žiedu ir tai padarytų per keletą mėnesių. Ir kaina juokingai nedidelė“, – teigia jis.
Pasak parlamentaro, trečiadienio incidentas parodė, kad akustinių sistemų paskirtis šiandien turi būti vertinama gerokai plačiau nei vien eismo kontrolė.
Pranešimą paskelbė: Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
