Šių metų balandžio 23 d. minėsime nacionalinių parkų ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato įkūrimo 35-metį.
Šiandien siūlome pasidomėti, kuo unikalus ši rezervatas, kas čia saugoma…
Viešvilės rezervatas skirtas natūralaus Viešvilės upelio slėniui, pelkėtoms jo ištakoms ir prisišliejusiai Karšuvos giriai išsaugoti.
Slėnis itin šaltiniuotas ir miškingas, juosiamas žemyninių kopų masyvo.
Itin raiški Viešvilės slėnio pralauža pro aukščiausią kopagūbrį. Santykinai mažame plote stebima labai didelė buveinių ir rūšių įvairovė.
Išskirtinis bruožas – įvairių tipų miškai, kurių plotas čia didesnis nei pelkių buveinių. Gamtinis rezervatas garsėja retų samanų ir kerpių radavietėmis.
Kai kurios jų Lietuvoje aptinkamos tik šiame rezervate. Čia daugybė kitų gyvosios gamtos retenybių.
Viešvilės upelis srūva smėlingos lygumos, apaugusios Karšuvos giria, viduriu. Išskirtinis vos 8 km ilgio šaltiniuoto miškingo Viešvilės upelio slėnio su senvagėmis kraštovaizdis.
Viešvilė išteka iš žmogaus veiklos mažai paliestos pelkės su ežerais. Didžiausias regione Artosios (Didžiosios plynios) pelkynas yra labai sudėtingos konfigūracijos, suskaidytas įvairaus dydžio masyvais.
Kraštovaizdis labai mozaikiškas ir kontrastingas: sausus šilais apaugusius smėlynų plotus keičia šlapiose žemumose vešantys įvairūs pelkiniai miškai.
Viešvilės upelis keliauja per bekraštę Karšuvos girią. Kaip tais neatmenamais laikais, kai visa Lietuvos teritorija buvo užaugusi neįžengiamais miškais.
Žaismingas Viešvilės upelis labai įvairus: aukštupyje – tarp pelkių augalijos tai pasirodantis, tai pradingstantis, vidurupyje smarkiai vingiuojantis, išsišakojantis į kelias atšakas.
Upelio vaga vietomis pranyksta po ištisine kiminų ir viksvų danga, vietomis ji ardo durpingus krantus.
Viešvilės vidurupis visai kitoks. Čia upelis jau turi slėnį ir smėlio vagą. Viešvilė čia smarkiai kilpinėja, o vietomis, kilpoms labai išryškėjus, jas nukerta prasigrauždamas trumpą požeminį tunelį.
Šiame ruože bebrų užtvankos sudaro ištisas kasmet besikeičiančias kaskadas.
Vidurupyje yra nemažai senvagių, nedidelių atodangų, o šlaitų papėdėse atsiveria daugybė šaltinių.
Nuo gretimo Kaskalnio geomorfologinio draustinio į gamtinį rezervatą driekiasi aukšti kopagūbriai.
Vieną aukščiausių gūbrių kerta unikali Viešvilės slėnio pralauža. Išskirtinis yra iš pelkyno išnyrantis 2 km ilgio Žaltinkelio kopagūbris, apsuptas Plynutės pelkės.
Rezervate gausu pelkinių buveinių, ypač pelkinių miškų. Nemaža jų dalis – sengirės. Pelkėtose sengirėse telkiasi daugelis nykstančių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių.
Čia auga tik keliose vietose Lietuvoje randamos samanos: tįsioji frulanija, žalioji dvyndantė, vingialapė pažulnutė; galima aptikti itin retas raistinę ir gležnąją viksvas.
Kerpės geltonoji miltpuodė ir baltagyslė meškapėdė Lietuvoje žinomos tik Viešvilės gamtiniame rezervate.
Senuose pušynuose prieglobstį randa reti vabalai – Šneiderio kirmvabalis, aštuoniataškis auksavabalis, taip pat jautresni uoksiniai paukščiai – lututės, uldukai.
Čia pastebėtas retas lygiažvynis žaltys.
Viešvilės upelyje aptinkamos ypatingos buveinės – upių sraunumos su kurklių bendrijomis.
Upelyje gausiai želia įvairioji praujenė, siauralapė kurklė, šaltininė veronika.
Itin vertingos tarpinės pelkės, kuriose telkiasi daugelis saugomų žiedinių augalų – pelkinis vikšris, liekninis beržas, pelkinė uolaskėlė, pelkinė laksva, dvilapis purvuolis, lieknasis švylys.
Nemažai ir retų gyvūnų rūšių – švygžda, pievinis satyriukas. Pelkių duburiuose ir ežerėliuose veisiasi baltakaktės ir šarvuotosios skėtės.
Viešvilės gamtiniame rezervate yra vienintelis šalyje kurtinių veislynas. Jo tikslas – pagausinti kurtinių populiaciją Lietuvoje.
Išskirtinis Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato bruožas – santykinai dideli pelkėtų lapuočių miškų: juodalksnių ir beržų raistų plotai.
Senesniuose natūralios kilmės medynuose yrančios medienos gausa ir pastovi drėgmė sudaro sąlygas daugeliui retų samanų ir kerpių rūšių: pūkuotajai apuokei, tįsiajai frulanijai, žalsvajai kežytei, skylėtajai menegacijai ir kitoms. Šiose buveinėse telkiasi didžiausia gamtinio rezervato miškų biologinė įvairovė.
Nepamirškite – rezervato lankymas galimas tik su direkcijos darbuotojų leidimu.
Jums reiktų susisiekti su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ir susitarti dėl ekskursijos pažintiniu mokomuoju taku, lydint specialistui.
