Birželio 16 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengti tradiciniai mokslo ir verslo pusryčiai. Šiemet su mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir verslo asocijuotų struktūrų atstovais, instituciniais partneriais diskutuota apie mokslo politiką rengiamame Nacionaliniame pažangos plane 2028–2034 m.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kvietė į diskusijas apie Mokslo plėtros programos krypčių tęstinumą, jau prisiimtų įsipareigojimų socialiniams partneriams vykdymą, kartu norėjo išgirsti naujų idėjų dėl galimų ateities veikimo krypčių.
„Požiūrių įvairovė, gebėjimas įsivertinti pasiektus rezultatus ir drąsios naujos idėjos yra būtini tam, kad valstybė kryptingai judėtų pirmyn, o Lietuvos mokslas būtų pažangus ir konkurencingas Europos bei pasaulio erdvėje“, – skatindama atvirai diskusijai sakė viceministrė Regina Valutytė.
Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“ mūsų šalis užsibrėžusi suformuoti konkurencingą mokslo ir inovacijų sistemą. Tad rengiant Nacionalinį pažangos planą, diskutuojama, kad esminiai Lietuvos mokslo bruožai galėtų būti susiję su dėmesiu tarptautinio lygio mokslo plėtrai ir jo rezultatų panaudojimui, konsoliduota aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institutų sistema, atvirumu eksperimentams ir inovacijoms, sutelktais reikšmingais valstybės ištekliais proveržiui potencialiausiose srityse.
Mokslininkai, tyrėjai, verslo ir valstybės institucijų, asociacijų atstovai akcentavo nacionalinės talentų programos, jaunųjų mokslininkų paramos priemonių svarbą. Nors Lietuva ne tik ES, bet ir pasaulyje pirmauja pagal aukštąjį mokslą įgijusių žmonių skaičių, vis dar sąlyginai nedaug žmonių ryžtasi stoti į doktorantūrą, Lietuvoje stinga ir mokslininkų, tyrėjų, verslo įmonėse per mažai dirba tyrėjų. Siūlyta labiau išplėtoti talentų pritraukimo ir skatinimo priemones, į universitetus, mokslinių tyrimų institutus, kolegijas pritraukti mokslininkus iš užsienio – siekti, kad tai būtų nuolatinis ir tvarus procesas.
Išsakytas palaikymas ekscelencijos ir kompetencijos centrų plėtrai, akcentuota sinergija tarp mokslo ir verslo.
Siūlyta stiprinti mokslo vadybos ir administravimo modelį, koncentruotis į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų rezultatų, o ne projektų įgyvendinimo proceso kontrolę. Taip pat atkreiptas dėmesys į dirbtinio intelekto ir kitų technologijų įtaką ir reguliavimą, mokslo infrastruktūros stiprinimą, kad mokslo laboratorijos taptų labiau prieinamos mokslo tyrėjams iš įvairių institucijų.
Tai antroji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos diskusija rengiant naują Nacionalinės pažangos planą. Gegužės pabaigoje per susitikimą su socialiniais partneriais nagrinėtos kryptys, kurios galėtų lemti proveržį švietimo srityje.
Intervencijų pasiūlymus birželio pabaigoje ministerijos ir kitos organizacijos turi pateikti LRVK. Nacionalinį pažangos planą planuojama parengti kitų metų sausį.
