Pasibaigus jubiliejiniam „Kino pavasariui“ daugelis gero kino mylėtojų jau spėjo pagalvoti – o kas toliau? Iki kito kino festivalio dar reikia palūkėti, o seniai žinoma tiesa, kad kai gero kino užkratas pagauna, greitai nepaleidžia.
Turime jums džiugią žinią, gero kino namų ekranuose galite rasti ištisus metus. Specialiai LRT.lt skaitytojams – festivalius užkariavusių filmų dešimtukas. Beje, jis sudėliotas atsitiktine tvarka, nes visi šie filmai verti pirmo numerio.
2022 m. filmas premjerą šventė Kanų kino festivalio konkursinėje programoje. Čia jis drauge su filmu „EO“ buvo įvertintas žiuri prizu. „Aštuoni kalnai“ sukurtas pagal Paolo Cognetti to paties pavadinimo kūrinį ir pasakoja apie dviejų berniukų, o paskui ir vyrų draugystę. Abu jie vengia tėvų išmintų kelių, tačiau kad ir kokios būtų aplinkybės, vis grįžta namo.
Pietras užaugo mieste, o Brunas buvo paskutinis kaimo vaikas. Praleidę vasaras kartu jie vis susitikdavo einant metams, apmąstydavo meiles, praradimus, savo šaknis. Nepaprasto grožio kelionėje po kalnus skleidžiasi tikros draugystės istorija, kuri tikrai nepaliks abejingų. Lietuvoje filmas rodytas „Kino pavasaryje“.
Režisierės Joannos Hogg, daugybės žmonių susižavėjimą pelniusios dėl „Suvenyrų“, naujausio ilgametražio filmo „Amžinoji dukra“ premjera įvyko Venecijos kino festivalyje. Pagrindinį vaidmenį, tiksliau – vaidmenis sukūrė aktorė chameleonė Tilda Swinton.
35 mm juosta nufilmuotas filmas pilnas melancholiškos muzikos ir grėsmingo rūko. Ūžiančio vėjo fone pasakojama Džiuli ir jos pagyvenusios motinos Rozalindos (abi sukūrė T. Swinton) istorija. Jos atvyksta į Rozalindos vaikystės namus – seną viešbutį, dukra tikisi sužinoti daugiau apie mamą, tačiau vos peržengus viešbučio slenkstį viskas ima klostytis kiek kitaip, nei suplanuota.
Išskirtinis filmas meistriškai ir naujai kalba apie tai, kas amžina. Lietuvoje filmas buvo pristatytas „Scanoramoje“.
Dar vienas Venecijos kino festivalio perlas – „Pažadėtoji žemė“ – pasakoja anaiptol ne apie brangakmenius. Filmas nukelia į 18-ą amžių ir pasakoja apie kapitoną Ludvigą Kaleną (Mads Mikkelsen), kuris nusprendžia užkariauti atšiaurias Jutlandijos pusiasalio teritorijas, norėdamas įgyvendinti kone neįmanomą tikslą – karaliaus vardu ten įkurti koloniją. Žinoma, mainais už tai jam siūlomas titulas.
Tačiau viskas nebus taip paprasta, jam pasipriešina negailestingas šių teritorijų valdovas Frederikas de Šinkelis (Simon Bennebjerg). Jis nenusiteikęs atiduoti jam priklausančių žemių be kovos.
„Pažadėtoji žemė“ – epinio mastelio europietiškas vesternas, kuriame kaip visada išskirtinį vaidmenį sukūrė Madsas Mikkelsenas. Lietuvoje filmą pristatė „Scanorama“.
Venecijos kino festivalyje „Auksiniu liūtu“ ir kritikų FIPRESCI prizu įvertintas filmas buvo nominuotas BAFTA ir Europos kino apdovanojimuose, o „Cezariuose“ įvertinta jaunoji aktorė Anamaria Vartolomei. Iš viso filmas pelnė 19 apdovanojimų.
„Įvykis“ – tai Nobelio literatūros premija įvertintos rašytojos Annie Ernaux knygos tokiu pačiu pavadinimu ekranizacija. Filmas nukelia mus į 1963 m. Prancūziją, kur tebedraudžiami abortai, o už tai galima atsidurti kalėjime. Ana studijuoja prancūzų kalbą universitete, tačiau vieną dieną ji sužino, kad yra nėščia, ir suvokia, kad motinystė užkirs jai visus kelius. Ji nusprendžia bet kokia kaina tai sustabdyti.
„Įvykis“ – jaunos moters istorija, paprastas, bet žiaurus pasakojimas apie kelionę prieš įstatymą. Knyga, pagal kurią sukurtas filmas, remiasi tikra rašytojos istorija. Lietuvoje filmas rodytas „Kino pavasaryje“.
Juodoji komedija atkeliavusi iš Kanų kino festivalio Kritikų savaitės. Tai režisieriaus ilgametražis debiutas, tiesa, drauge su Juho Kuosmanenu jis parašė scenarijų filmui „Laimingiausia diena Olli Mäki gyvenime“ (2016), kuris pelnė „Ypatingojo žvilgsnio“ apdovanojimą Kanų kino festivalyje.
„Medkirčio istorija“ nukelia mus į mažą miestelį Suomijos šiaurėje ir pasakoja miško kirtėjo Pepės (Jarkko Lahti) istoriją. Nors daugybės įvykių virtinė vos per kelias dienas sugriauna miestelio idilę, Pepei, regis, neblogai sekasi susidoroti su iššūkiais. Nors gyvenime – chaosas, nesklandumai ir kiek siurrealistiniai nuotykiai, Pepė renkasi žvelgti į pasaulį pozityviai. O šypsena jo veide tarsi rodo, kad jis jau įminė gyvenimo prasmės paslaptį.
Jūsų dėmesiui – truputėlis absurdo ir pamąstymų apie gyvenimą sniego fone. Filmas Lietuvoje rodytas festivalyje „Scanorama“.
Pripažintos lenkų režisierės M. Szumowskos filmo „Veidas“ premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, čia jis pelnė antrą pagal svarbą Berlinalės prizą – „Sidabrinį lokį“.
„Veidas“ nukelia į Lenkijos provinciją ir pasakoja Jaceko (Mateusz Kosciukiewicz) istoriją. Jacekas mėgsta sunkųjį metalą, myli savo merginą ir šunį, tačiau miestelio gyventojai jį laiko keistuoliu. Jis dirba statybininku prie įspūdingo Lenkijos projekto – drauge su kitais kolegomis stato Jėzaus skulptūrą, kuri bus aukštesnė už stovinčią Rio de Žaneire. Nutikus baisiam nelaimingam atsitikimui, jam persodinamas mirusio žmogaus veidas.
Anot kino kritikės Živilės Pipinytės, šiame filme M. Szumowska meistriškai kuria parabolę apie šiuolaikinę Lenkiją. Tačiau istorija galėtų vykti ir bet kur Lietuvoje.
Filmas Lietuvoje rodytas „Kino pavasaryje“.
Istorinės dramos „Rozali“ premjera įvyko Kanų kino festivalyje. Filmas nukelia į 1870 m. Prancūziją ir pasakoja apie Rozali (Nadia Tereszkiewicz), gimusią plaukuotu veidu ir krūtine, kuri, vengdama tapti 19-ojo amžiaus mugės atrakcija, visą gyvenimą skutosi, kad pritaptų ir būtų saugi. To nežinodamas įsiskolinęs baro savininkas Abelis (Benoît Magimel) veda merginą dėl kraičio. Galiausiai Rozali nusprendžia atverti savo paslaptį sutuoktiniui.
„Rozali“ klausia, ar turime drąsos mylėti, nepaklusdami taisyklėms. Filmą įkvėpė Clémentine Delait, garsios 20 a. pradžios prancūzų barzdotos damos, gyvenimas. Lietuvoje filmas pristatytas „Scanoramoje“.
„Kafarnaumo“ premjera įvyko Kanų kino festivalyje, čia jis buvo įvertintas ir žiuri prizu. Filmo premjerą palydėjo 15 minučių ovacijos. Kūrinys taip pat buvo nominuotas „Oskaruose“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
Tai itin jautrus ir stiprus pasakojimas apie žiaurų, baisų, bet bent retkarčiais ir šviesos spindulių palytimą gyvenimą. Dvylikametis Zainas (Zain Al Rafeea) apkaltina savo tėvus tuo, kad jie suteikė jam gyvybę, o tada pasakojama, kas jį atvedė iki šios situacijos. Zainą, gyvenantį Beiruto lūšnynuose, įkūnijo sirų pabėgėlių vaikas. „Kafarnaumo“ kuriama istorija nepalieka abejingų ir priverčia išspausti ne vieną ašarą.
Lietuvoje filmas pristatytas „Kino pavasaryje“.
Berlyno kino festivalyje pristatytas filmas – kitokia sporto drama. Čia dėmesys skiriamas akimirkoms, kurios dažniausiai lieka už kadro. Meditatyvus ir tylaus grožio sklidinas filmas pasakoja apie Keiko (Yukino Kishii), kuri dienomis dirba kambarine, o vakarus praleidžia aptriušusiame Tokijo bokso klube.
Mergina turi klausos negalią ir ką tik pelnė pergales pirmosiose profesionaliose savo rungtynėse. Tačiau netikėtai Keiko pradeda dvejoti dėl savo gebėjimų. Filmas įkvėptas tikros boksininkės Keiko Ogasawaros istorijos.
„Maža, lėta, bet užsispyrusi“ ilgam pasiliks atmintyje. Lietuvoje filmas rodytas „Scanoramoje“.
Aukščiausią kritikų įvertinimą prestižiniame Kanų kino festivalyje pelnęs filmas pasakoja apie jauną pastorių Luką (Elliott Crosset Hove), 19 a. pabaigoje siunčiamą į Islandiją, tuometę Danijos koloniją, statyti naujos bažnyčios. Vos pasiekęs atšiaurią ir didingą salą jis supranta, jog yra visiškai netinkamas šiai užduočiai, tačiau iš paskutiniųjų stengiasi tam tikra prasme kovoti prieš gamtą ir vykdyti savo misiją.
Atsivežęs sudėtingą ankstyvosios fotografijos įrangą Lukas taip pat fiksuoja nepažintą žemę ir jos vietinius gyventojus, vienas iš jų – Ragnaras (Ingvar Eggert Sigurðsson) paskirtas pastorių lydėti šioje kelionėje. Jis padovanoja ir vieną stipriausių monologų kino istorijoje.
Filmą įspūdingai nufilmavo Maria von Hausswolff, muziką kūrė Alexas Zhang Hungtai.
Lietuvoje filmas pristatytas „Scanoramoje“, čia jis buvo išrinktas žiūrovų favoritu.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
