Konstitucinis Teismas (KT) šiandien paskelbė nutarimą, kuriuo pripažino, kad kailinių žvėrelių fermų draudimas neprieštarauja Konstitucijai.
Tačiau teismas nustatė tam tikras neatitiktis kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą teisiniame reguliavime. Aplinkos ministerija šioje byloje buvo pateikusi savo nuomonę dėl galimo tokios ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei invazinių rūšių kontrolei.
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad kanadinės audinės, kaip invazinės rūšies, populiacijos kontrolė yra sudėtinga. Jų naikinimas medžiojant ar gaudant spąstais reikalauja nemažų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
Nors Lietuvoje šios audinės gali būti medžiojamos visus metus be jokių kiekio apribojimų, jų daroma žala išlieka reikšminga. Europos Komisijos Rizikos vertinimo duomenys rodo, kad kanadinės audinės ne tik kenkia biologinei įvairovei, bet ir pridaro nuostolių paukštininkystės bei žuvininkystės ūkiams, nes juose aktyviai medžioja grobį.
Ministerija taip pat akcentavo, kad kailinių žvėrelių auginimas gali būti laikomas ūkine veikla, galinčia daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau šio poveikio reikšmingumas priklauso ne tik nuo veiklos pobūdžio ir masto, bet ir nuo vietovės, kurioje ji vykdoma, naudojamų technologijų bei taikomų priemonių poveikiui sumažinti ar išvengti.
Nutarimą paskelbęs KT pasisakė, jog įstatymų leidėjas gali reguliuoti ūkines veiklas.
Teismas nustatė, kad kompensacijų skyrimo tvarka turi neatitikimų. Pagal galiojančias nuostatas, ūkio subjektai negali gauti kompensacijų už kailinių žvėrelių auginimo veiklos nutraukimą, jei nėra visiškai grąžinę lengvatinių paskolų.
Tai taikoma tiems, kurių paskolų grąžinimo terminas sueina jau po veiklos draudimo įsigaliojimo. Teismas konstatavo, kad toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1 ir 3 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal Seimo narių grupės kreipimąsi, kuriame jie prašė įvertinti, ar priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijos straipsniams dėl nuosavybės paėmimo ir teisingo atlyginimo už ją, teisės į laisvą ūkinę veiklą ir teisės šią riboti tik siekiant užtikrinti tautos gerovę.
Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.
