2026 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė smurto artimoje aplinkoje situaciją Lietuvoje, specializuotos kompleksinės pagalbos, teikiamos asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, prieinamumo ir kokybės klausimus, šioje srityje dirbančioms institucijoms kylančius iššūkius.
„Labai svarbu reguliariai tarpinstituciniu lygiu kompleksiškai vertinti, kaip yra įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ar realybėje nėra situacijų, kai įstatymas „veikia tik popieriuje“. Vienas svarbiausių parlamentinės kontrolės klausimų – įvertinti, ar specializuota kompleksinė pagalba yra prieinama ir kokybiška kiekvienam asmeniui, patyrusiam smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, negalios ir kitokio specifiškumo“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, policijos gaunamų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius ir asmenų, kuriems buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba, skaičius nuo 2022 m. sparčiai augo (beveik 19 tūkst. pranešimų 2022 m., 33,2 tūkst. – 2024 m., 28,3 tūkst. – 2025 m.). Šios tendencijos rodo didėjantį smurto artimoje aplinkoje atpažįstamumą, pasitikėjimą institucijomis ir augantį specializuotos kompleksinės pagalbos poreikį. Akcentuota, kad smurto prevencinės priemonės ir specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas savivaldybėse yra nevienodi.
„Nepaisant smurto artimoje aplinkoje prevencijos viešųjų kampanijų, smurto artimoje aplinkoje atpažinimo lygis vis dar skiriasi įvairiuose šalies regionuose, o prevencinės priemonės ne visada pasiekia atokiausias savivaldybes. Nors valstybė stiprina pagalbos tinklą, auganti smurto artimoje aplinkoje patyrusių asmenų statistika ir sistemos spragos rodo, kad smurto prevencijos mechanizmas susiduria su rimtais iššūkiais“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.
Vienas iš spręstinų klausimų – tobulinti statistikos apie asmenis, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje, rinkimą. Šiuo metu statistika yra renkama kas pusmetį, duomenys yra nepakankamai detalizuoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nekaupiant detalių duomenų apie specializuotos kompleksinės pagalbos gavėjus, neįmanoma sistemiškai įvertinti, kokia pagalba anksčiau buvo teikta asmeniui, ar ji buvo efektyvi ilguoju laikotarpiu. Ministerija deda pastangas, kad būtų sukurta specializuotų kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) informacinė sistema, kurioje būtų galima pagal asmens kodą stebėti visą informaciją apie šiam asmeniui suteiktą pagalbą, taip pat sistema bus papildyta statistikos rinkimo galimybėmis pagal įvairius požymiais.
Daug iššūkių kelianti sritis – specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas asmenims su negalia, patyrusiems smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje. Labai sparčiai yra išaugęs šios grupės asmenų – pagalbos gavėjų skaičius: 2025 m. 1679 asmenims su negalia buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba (2020 m. – 363 asmenims, 2022 m. – 902 asmenims). Institucijoms kyla įvairių iššūkių – dėl informacijos apie pagalbos gavimo galimybes asmenims su negalia priimtina forma ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo šiems asmenims, atsižvelgiant į jų poreikius. Akcentuota, kad yra poreikis ne tik didinti Lietuvoje veikiančių 23 SKPC finansavimą (kasmet skiriama apie 3,26 mln. eurų per metus), bet ir stiprinti darbuotojų kompetencijas, dirbant su specifinėmis asmenų grupėmis ir teikiant pagalbą sudėtingais smurto artimoje aplinkoje atvejais.
Dar viena itin aktuali problema –pasikartojantys smurto artimoje aplinkoje atvejai. Institucijų atstovų teigimu, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (prevencinė priemonė, skirta operatyviai apsaugoti smurto pavojų patiriantį asmenį) ne visada yra veiksmingas. Policijos skiriamas orderis įpareigoja smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį 15 dienų laikotarpiui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Deja, smurto pavojų artimoje aplinkoje keliantiems asmenims siūlomos prevencinės, elgesio keitimo programos ne visais atvejais yra paveikios. Akcentuota, kad neretai asmenys, kuriems yra skirti keli apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, pažeidžia orderių reikalavimus, atsisako dalyvauti elgesio keitimo programose.
„Komisija pritaria institucijų diskusijoms dėl būtinybės peržiūrėti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo tvarką, taip pat idėjai įteisinti ilgalaikį (kelių mėnesių trukmės) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, griežtini atsakomybę už orderio reikalavimų nesilaikymą. Būtina ieškoti paveikių elgesio keitimo ir kitų įpareigojančių priemonių pakartotinai smurtaujantiems ir smurto pavojų artimoje aplinkoje keliantiems asmenimis“, – teigė komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė informavo, kad šiuo metu aktyviai dirbama rengiant ir su institucijomis derinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas, taip pat kuriant naują informacinę sistemą, skirtą įvairiais pjūviais sisteminti informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis. Tikimasi, kad tai leis užtikrinti operatyvų duomenų rinkimą ir geresnį kompleksinės pagalbos koordinavimą tarp skirtingų institucijų (policijos, SKPC, sveikatos priežiūros) specialistų.
Institucijų atstovų teigimu, nuosekliai augant specializuotos kompleksinės pagalbos gavėjų skaičiui, valstybės finansavimo augimas nėra proporcingas, kad užtikrintų visiems asmenims visapusišką specializuotą kompleksinę pagalbą. Tai kelia rimtą iššūkį sistemos tvarumui – riziką, kad specializuotos kompleksinės pagalbos kokybė ir SKPC darbuotojų krūvis pasieks kritinę ribą.
„Siekiant paslaugų kokybės, būtina peržiūrėti valstybės finansavimą, skirtą specializuotai kompleksinei pagalbai teikti ir pagalbos teikėjų kompetencijoms didinti. Komisija tikisi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje pataisos prisidės prie to, kad specializuota kompleksinė pagalba būtų prieinama „ne tik popieriuje“, bet pasiektų kiekvieną smurtą patyrusį asmenį. Komisija ragina institucijas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo srityse“, – apibendrino Seimo komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Komisija planuoja Seimo rudens sesijoje tęsti parlamentinę kontrolę šioje srityje.
Pranešimą paskelbė: Rūta Petrukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
