Vis daugiau ES šalių dėl didėjančio deficito patenka į viešųjų išlaidų šiukšlių dėžę, o Bulgarija turėtų būti įtraukta trečiadienį.
Antros ir trečios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, Prancūzija ir Italija, kartu su kitomis aštuoniomis valstybėmis narėmis jau gavo oficialų papeikimą.
ES vykdomoji valdžia trečiadienį paskelbs savo nuomonę apie kiekvienos šalies viešąsias išlaidas ir prireikus įspės.
Pagal ES taisykles valstybės deficitas, kai valstybės pajamų nepakanka išlaidoms padengti, neturi viršyti 3% bendrojo vidaus produkto.
Taisyklės buvo sustabdytos koronaviruso pandemijos metu, o vėliau – per energetikos krizę, kilusią po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą – abi šios aplinkybės sukėlė didžiulį spaudimą Europos valstybių finansams.
Reformuotas išlaidų taisyklių rinkinys įsigaliojo 2024 m., teoriškai valstybėms narėms gresia baudos už pažeidimus, nors ES niekada taip toli nepasiekė.
Dėl Artimųjų Rytų karo vėl išaugus energijos kainoms, Italija dabar nori, kad ES suteiktų naują fiskalinę laisvę, kad padėtų valstybėms narėms susitvarkyti.
Bulgarija: naujas vaikas bloke
Praėjus vos mėnesiams po prisijungimo prie euro zonos bendrosios valiutos erdvės, Europos Komisija ketina priekaištauti Bulgarijai dėl ES išlaidų taisyklių pažeidimo.
Sofijai tai nebus staigmena.
Naujasis jos ministras pirmininkas Rumenas Radevas perspėjo apie viešųjų finansų pablogėjimą, kurio biudžeto deficitas turėtų gerokai viršyti 3% BVP.
Pagal praėjusį mėnesį paskelbtą naujausią ES ekonomikos prognozę, Bulgarijos deficitas šiais metais turėtų siekti 4,1 proc., palyginti su 3,5 proc. 2025 m.
Vokietija: Ginama gynyba
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, jau seniai pasisako už fiskalinės drausmės palaikymą, tačiau prognozuojama, kad šiais metais ji viršys ES 3 % deficito viršutinę ribą ir pasieks 3,7 % BVP, o kitais metais padidės iki 4,1 %.
Vokietijos laimei, ji išvengs viešų priekaištų dėl išlygos, leidžiančios išimtis, susijusias su gynybos išlaidomis, kurias šalis padidino po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Prancūzija: pakuotės apačia?
Prancūzijos biudžeto bėdos, atrodo, nesibaigs.
Paryžius tikisi šiemet išlaikyti 5% BVP deficitą, nepaisant naujų išlaidų priemonių, skirtų sušvelninti naftos kainų poveikį tam tikriems sektoriams.
Tačiau praėjusią savaitę komisija perspėjo, kad Prancūzija turės didžiausią bloko biudžeto deficitą – milžinišką 5,7 proc. – 2027-aisiais, itin svarbiais prezidento rinkimų metais, jei politika išliks nepakitusi.
Tai reiškia, kad tikėtinos taupymo priemonės. Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, šiuo metu rengiantis 2027 metų biudžeto projektą, pažadėjo iki 2029 metų deficitą sumažinti iki mažiau nei 3% BVP.
Italija: arti išėjimo?
Italijoje padėtis atrodo geresnė nei kitų didžiųjų ES ekonomikų – tikimasi, kad deficitas 2026 ir 2027 metais sumažės iki 2,9 proc.
Buvo tikimasi, kad 2025 m. Romos deficitas bus mažesnis nei 3%, tačiau praėjusių metų pabaigoje sulėtėjęs ekonomikos sulėtėjimas sužlugdė tokias viltis.
Dabar ministras pirmininkas Giorgia Meloni reikalauja, kad, kaip ir gynybos išlaidų atveju, vyriausybėms būtų leista netaikyti išlaidų priemonėms, kurios riboja aukštesnių energijos kainų poveikį.
Tačiau ES vykdomoji valdžia įrodinėjo, kad ji skyrė šimtus milijardų eurų investicijoms į energetiką.
(sma)
