Nauji incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos vis aiškiau rodo, kad oro erdvės saugumas jau nebėra vien karinių lėktuvų ar balistinių raketų klausimas. Lietuvoje jau nuo 2023 m. fiksuojami iš Baltarusijos atskriejantys oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją ir Vilniaus oro uosto darbą. Tai galima vertinti kaip Rusijos ir Baltarusijos hibridinį spaudimą. Lietuvai 2025 m. gruodį paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija taip pat patvirtino, kad tokie incidentai yra hibridinio spaudimo išraiška. Tai – nauja Europos oro erdvės saugumo realybė.
Tuo pat metu dronų grėsmė, už kurią pirmiausia atsakinga Rusija, tampa dar rimtesnė, o nuo jos iš esmės kenčia visas rytinis NATO flangas. Pavyzdžiui, gegužės 29 d. Rusijos dronas, atakavęs Ukrainą, nukrito Rumunijos Galati mieste, pataikė į gyvenamąjį pastatą ir sužeidė du žmones. Rumunija patvirtino, kad tai buvo rusiškas „Geran-2“ tipo dronas. Tai – realūs incidentai, vykstantys Europos Sąjungos ir NATO teritorijoje. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis. Po neautorizuotų dronų įskridimų į Lietuvos oro erdvę Europos Komisijos pirmininkė Uršulė von į Leyenatvykusi į Vilnių, pabrėžė, kad grėsmė vienai valstybei narei yra grėsmė visai Sąjungai. Ji taip pat nurodė, kad ES investuoja į antidronų pajėgumus, pažangią oro gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos valstybėms per SAFE programą numatyta papildoma 12 mlrd. eurų suma. Tai svarbi politinė žiniakuria Baltijos oro erdvės saugumas įvardijamas ne kaip regioninė, o kaip europinė problema.
Manau, kad šioje situacijoje svarbiausia nepasiklysti aiškinantis vien konkretaus objekto kilmę. Veikiausiai tai – Rusijos elektroninės kovos priemonių paveiktos navigacijos pasekmė, gal – sąmoningas trečiųjų šalių testavimas. Nuo to faktaso esmė nesikeičia: neautorizuoti skraidantys objektai pasiekia Europos Sąjungos teritoriją. Tai reiškia riziką civilinei aviacijai, gyventojams, energetikos infrastruktūrai, kariniams objektams ir valstybių sienų apsaugai. Europos Sąjunga šiuo metu jau turi veikiančių instrumentų. 2026 m. vasarį Europos Komisija pristatė Dronų ir antidronų saugumo veiksmų planą. Juo siekiama stiprinti valstybių narių pasirengimą, gerinti dronų aptikimo pajėgumus, koordinuoti atsaką ir stiprinti Europos gynybinę parengtį. Plane taip pat numatyta glaudžiau susieti valdžios institucijas, pramonę ir inovacijų sektorių. Tai teisinga kryptis, tačiau dabar svarbiausia, kad dokumentų nuostatos virstų realiais pajėgumais pasienyje.
Vienu iš pagrindinių projektų turėtų tapti vadinamoji Europos dronų gynybos iniciatyva ir Rytinio flango stebėsenos sistema. Komisijos dokumentuose numatoma, kad ši sistema apimtų oro gynybą, antidronų technologijas, sausumos ir jūrų saugumą, situacinį matomumą, elektroninę kovą ir operacinį koordinavimą. Ji turėtų veikti glaudžiai derinant veiksmus su NATO struktūromis. Tai ypač aktualu Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai ir visam rytiniam ES pakraščiui. Tačiau ne visada prasminga naudoti brangikaip grėblyskad. Ukraina jau beveik ketverius metus kasdien gyvena dronų karo sąlygomis. Ukrainiečiai įvaldė greitus, mobilius, pigius ir technologiškai lanksčius sprendimus: nuo elektroninės kovos priemonių iki mobilių stebėjimo grupių, nuo masinės dronų gamybos iki nuolatinio programinės įrangos atnaujinimo. Tokia – kintanti – yra šių dienų realybė.
Europos Komisija, pristatydama ES ir Ukrainos dronų aljansą, pati pripažįsta, kad stipresni Europos dronų ir antidronų pajėgumai turi būti kuriami remiantis Ukrainos patirtimi – jungiant mokslinius tyrimus, gamybą, inovacijas ir didinant apimtis. Tai labai svarbu, nes Ukraina šiandien yra ne tik paramos gavėja, bet ir Europos saugumo inovatorė. Todėl, jei Europoje kalbame apie dronų sieną, antidronų skydą ar oro erdvės apsaugą, sunkiai begalime apsieiti be Ukrainos ekspertų, gamintojų ir karių patirties. Kiekvienas Ukrainoje išbandytas sprendimas, galintis apsaugoti miestą, elektros pastotę ar oro uostą, turi būti vertinamas ir Europos Sąjungos valstybių narių kontekste. Verta paminėti, kad Europos Sąjunga jau kurį laiką yra numačiusi ir finansinių instrumentų gynybos srityje. Pavyzdžiui, SAFE programa numato iki 150 mlrd. eurų paskolų valstybėms narėms, kad jos galėtų sparčiai didinti gynybos investicijas per bendrus pirkimus. Tai galėtų apimti antidronų sistemas, radarus, jutiklius, elektroninės kovos priemones, mobilius reagavimo vienetus ir bendrą regioninę oro erdvės stebėseną.
Europos Parlamentas saugumo srityje taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Parlamente nuolat keliame klausimus dėl ES išorės sienų apsaugos, hibridinių grėsmių, kritinės infrastruktūros saugumo ir bendrų antidronų pajėgumų. Taip pat raginame Komisiją aiškiai įvardyti Europos dronų gynybos iniciatyvos, Rytinio flango stebėsenos, Europos oro gynybos skydo ir kosmoso gynybos skydo tikslus, valdymo modelį, terminus ir finansavimą. Tai ypač svarbu, nes pagal Europos gynybos parengties iki 2030 m. kelrodį numatyta, kad dar 2026 m. turi būti pradėti konkretūs pajėgumų projektai, o iki 2027 m. bendri gynybos pirkimai turėtų sudaryti 40 proc. visų pirkimų. Toks sprendimas turėtų palengvinti pavienių valstybių narių finansinę naštą. Jau priimtoje rezoliucijoje dėl dronų ir naujų karo sistemų Parlamentas aiškiai pabrėžė, kad Europa turi prisitaikyti prie šiandienos saugumo iššūkių, stiprinti dronų ir antidronų pajėgumus, investuoti į aptikimo, sekimo, elektroninės kovos ir neutralizavimo technologijas. Toliau laukia praktinis šių politinių nuostatų įgyvendinimas: diskusijos komitetuose, biudžeto prioritetų derinimas, Europos gynybos pramonės stiprinimo procesai ir galimos papildomos rezoliucijos dėl rytinio ES flango apsaugos.
Ypač svarbu, kad pagal Europos gynybos parengties iki 2030 m. kelrodį iki 2026 m. pabaigos numatyta pasiekti pirminius Europos dronų gynybos iniciatyvos ir Rytinio flango stebėsenos pajėgumus. Tai reiškia, kad dar šiemet turėtų paaiškėti, kaip bus kuriama bendra Europos dronų aptikimo ir neutralizavimo sistema, kaip ji bus derinama su oro gynyba, sienų apsauga, kosmoso technologijomis bei NATO pajėgumais. Akivaizdu, kad Rusija ir Baltarusijos režimas jau ne pirmus metus testuoja Europos atsparumo ribas. Skiriasi tik veikimo būdai. Kai kada tai daroma instrumentalizuojant migrantus, kitą kartą – oro balionais, trečią – dronais, ketvirtą – dezinformacija. Mūsų atsakas į tai turi būti kompleksiškas. Europos Sąjunga privalo saugoti savo oro erdvę ir į galimus incidentus privalo reaguoti proaktyviai. Šiandien oro erdvės saugumas prasideda ne tik nuo naikintuvų ar didelių priešlėktuvinės gynybos sistemų. Jis prasideda nuo gebėjimo laiku pastebėti mažą, pigų, bet pavojingą droną. Apie pastarųjų dienų įvykiai tik parodė, kad Europos Sąjungoje Baltijos šalių saugumas tikrai nėra periferinis klausimas – tai visos Europos saugumo klausimas.
Pranešimą paskelbė: Simona Nedzinskaitė, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
