Psichikos šulinio apibrėžimas ir matavimas–Būti nacionaliniu lygmeniu būtina paversti psichinę sveikatą nuo abstraktaus prioriteto į apčiuopiamą politikos tikslą.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje apie jaunimo psichinę gerovę Europoje pabrėžiama, kad Europos lygmeniu nėra aiškios vizijos, teigiančios, kad „to, ko vis dar trūksta Europos lygmeniu, yra aiški vizija, kuriai šalys turėtų siekti“.
Tai pabrėžia, kad „kai ką nors galima išmatuoti, jis yra linkęs į prioritetą“, pabrėžiant, kad reikia betono etalonų, kad būtų galima skatinti prasmingą veiksmą.
Neturint apibrėžtų tikslų, vyriausybėms trūksta atskaitomybės, todėl sunku įvertinti, ar politika daro įtaką.
Šalys, sukūrusios struktūrizuotus psichinės gerovės matavimo pagrindus, yra geresnės galimybės įgyvendinti holistines strategijas, integruojančias psichinę sveikatą į švietimo, sveikatos priežiūros ir bendruomenės iniciatyvas.
Ataskaitoje nurodoma geriausia praktika įvairiose valstybėse narėse, pabrėžiant Meno salos ir Ispanijos požiūrius spręsdama jaunimo psichinę gerovę.
Ankstyva intervencijaAr Holistinė parama
„Isle Klausymo“ programa integruoja ankstyvą intervenciją su struktūrizuotu psichinės gerovės švietimu Meno saloje. Programa, skirta vaikams ir jauniems žmonėms iki 25 metų, teikia terapinę paramą ir psichinę gerovę mokyklose.
Esant „Isle Litve“, dirba gerovės praktikų, terapeutų ir pagalbininkų, kurie teikia tiek asmeninei psichinės sveikatos paramą, tiek klasėje paremtas švietimo sesijas. Iniciatyva sutelkta į emocinio raštingumo, susidorojimo mechanizmų ir atsparumo tarp jaunų žmonių kūrimą.
Gavusi išplėstą finansavimą, „Isle Klausyk“ dabar veikia 37 iš 39 Meno salos mokyklų, kuriai siekiama daugiau nei 12 000 vaikų, turinčių psichinės sveikatos išsilavinimą, ir teikia daugiau nei 900 jaunų žmonių, turinčių individualizuotą terapinę paramą 2023–2024 mokslo metais.
Be švietimo sistemos, „Isle Lise“ padidina savo poveikį bendruomenės įsitraukimo metu, ypač darbo vietose.
Programa išmokė vietinius Ciuricho draudimo darbuotojus kaip pirmosios psichinės sveikatos darbuotojus, sustiprinančią psichinės gerovės darbo vietos svarbą ir parodant, kaip privataus sektoriaus bendradarbiavimas gali sustiprinti nacionalines strategijas.
Integruojant psichinę šulinį–Buvimas į švietimą
Ispanija buvo psichinės gerovės įterpimo į nacionalinę švietimo politiką priešakyje. „Henka“ iniciatyva, sukurta bendradarbiaujant su Šv. Joan de Déu ligonine, teikia struktūrizuotą psichinės sveikatos paramą 12–16 metų vaikams per mokyklines intervencijas ir skaitmenines kampanijas.
„Henka“ sėkmė priskiriama jos suderinimui su vyriausybės politika, užtikrinant, kad psichinė gerovė taps nuolatiniu nacionalinės švietimo sistemos bruožu. Programa jau pasiekė daugiau nei 150 000 paauglių, mokytojų ir globėjų, sustiprinančių emocinio atsparumo kultūrą.
Sandra Camós, „Fundación Princesa de Girona“ švietimo direktorė, pabrėžia atsparumo stiprinimo iniciatyvų svarbą: „Kiekvienas veiksmas, kurio galime imtis skatinti studentų savijautą, gali turėti didelę įtaką jų motyvacijai ir sugebėjimui įveikti iššūkius. Jei esate atsparesni, jums yra didesnė galimybė pasisekti ir būti laimingesniems“.
Psichinės gerovės matavimas
Vienas iš pagrindinių iššūkių siekiant tobulinti jaunimo psichinę gerovę yra išmatuojamų rezultatų apibrėžimas ir vyriausybės atsakingas už pažangą. Kai kurios šalys sukūrė išsamias psichinės gerovės tendencijų stebėjimo pagrindus, tačiau visoje ES išlieka skirtumai.
Pasaulio sveikatos organizacijos technikos pareigūnė Chiara Servili pabrėžia atskaitomybės svarbą, ji sakė: „Jaunimo psichinės sveikatos srityje mes visada praleidžiame kalbėjimą apie taikinius. Šis tikslų nebuvimas reiškia, kad mes nieko neatsakome už pažangą, kurią mes darome su jaunimo psichine sveikata. Jei turime tikslų, tada mes verčiame vyriausybes atskaityti duomenis, norėdami pasidalyti duomenimis ir geriau įgyvendinti duomenų informacinę politiką.”
Ispanijos sėkmė su „Henka“ iš dalies lemia jos patikimas duomenų rinkimas, leidžiantis politikos formuotojams įvertinti programos poveikį ir atitinkamai koreguoti intervencijas.
Panašiai Meno salos integracija į bendruomenės gerovės iniciatyvas užtikrina, kad psichinės sveikatos rezultatai būtų stebimi ne tik mokyklose, bet ir darbo vietose bei viešosiose paslaugose.
Pamokos valstybėms nariams
Ataskaitoje pabrėžiamos pagrindinės Europos politikos formuotojų pamokos, pabrėžiant poreikį integruoti prevenciją ir protinės gerovės skatinimą į visas politikos formavimo sritis.
Vyriausybės turėtų įterpti psichinę gerovę į nacionalinę švietimo, sveikatos ir sporto politiką, integruodamos struktūrizuotą emocinio atsparumo mokymą į mokyklos programas ir svarbias jaunimo gyvenimo erdves. Glaudžiai bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros specialistais ar sporto federacijomis, taip pat gali būti būdų, kaip skatinti jaunimo psichinę gerovę mastu.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu sukurti aiškius etalonus, siekiant apibrėžti ir įvertinti psichinę gerovę, užtikrinant, kad įstaigos būtų atsakingos, o intervencijos bus koreguojamos remiantis duomenimis pagrįstomis įžvalgomis.
Bendruomenės psichinės gerovės iniciatyvų išplėtimas yra dar viena rekomendacija, nes tokios programos padeda sukurti tvarias paramos struktūras, kurios tęsiasi už mokyklos aplinkos ribų ir darbo vietose bei valstybės tarnyboje.
Ataskaitoje taip pat pasisako už viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pasitelkimą siekiant užtikrinti tvarią finansavimą ir užtikrinti ilgalaikį psichinės gerovės iniciatyvų poveikį.
Galiausiai, ataskaitoje reikalaujama pereiti nuo reaktyvaus gydymo prie iniciatyvių prevencijos strategijų, daugiausia dėmesio skiriant ankstyvai intervencijai, atsparumo stiprinimui ir psichinės sveikatos stiprinimui visuose visuomenės lygmenyse.
Europos sistema
Kadangi jaunimo psichinė gerovė ir toliau įsitraukia į politikos prioritetą, Žmogaus salos ir Ispanijos pamokos gali tarnauti kaip modeliai kitoms Europos valstybėms narėms.
Įterpdamos psichinę gerovę į švietimo sistemas, stiprindama atskaitomybę ir skatindamos tarpusavio bendradarbiavimą, Europos vyriausybės gali sukurti atsparesnę jaunų žmonių ateitį.
(Redagavo Brianas Maguire’as | „Euractiv’s Advocacy Lab“)
